Tyrimai

 

Patikimos statistinės medžiagos bei duomenų analizei JRD pasitelkia nuolatos atliekamus sociologinius tyrimus. Daug tyrimų JRD vykdo kartų su partneriais – jaunimo organizacijomis ir akademinės bendruomenės atstovais, tačiau išsamiausios informacijos apie Lietuvos jaunimą suteikia Departamento reguliariai atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas. Šio tyrimo išsamius pristatymus visada rasite šiame skyriuje.

2021 m. valstybinių ir kitų institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. Tyrimas apie inovacijas darbe su jaunimu (anglų kalba)
  2. Eurofound tyrimas apie COVID įtaką jaunimui Europos sąjungoje
  3. Suteikiamų kompetencijų Lietuvoje  analizė (pristatymo skaidrės)
  4. Jaunimo savanoriškos tarnybos poveikio buvusių savanorių studijoms tyrimo ataskaita
  5. AJC_AJE tyrimo ataskaita galutine_2021 07 02.pdf              (priedas_kiekybinio tyrimo duomenys)
  6. Mobiliojo darbo su jaunimu Skuodo rajono kaimiškose teritorijose naudos bendruomenei bei galimų naujų vietų mobiliajam darbui su jaunimu vykdyti poreikio vertinimas
  7. Jaunimo nuomonės apie pilietinį dalyvavimą ir dalyvavimui poveikį darančių veiksnių Lietuvoje sociologinis tyrimas

2020 m. valstybinių ir kitų institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2020
  2. 2020 m. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas
  3. Lietuvos jaunimo problematikos tyrimas
  4. Lietuvos jaunimo problematikos tyrimo papildomos išvados ir rekomendacijos
  5. Rokiškio rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimas
  6. Vilniaus universiteto mokslininkų projekto „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ finansuojamo LMTLT (sut.nr. S-COV-20-11) pagrindiniai rezultatai ir rekomendacijos (rekomendacijos nr. 1, rekomendacijos nr. 2)
  7. Jaunimo organizacijų veikla ir jų atstovavimas savivaldybių lygmeniu Lietuvoje
  8. Jaunimo psichikos sveikatos stiprinimas Lietuvoje
  9. Jaunimo savanoriškos veiklos vystymas Lietuvoje
  10. Jaunimo į(si)traukimo Lietuvoje galimybių analizė
  11. Tyrimo „Paslaugų poreikis socialiai pažeidžiamiems, niekur nedirbantiems ir nesimokinantiems ar turintiems riziką tokiais tapti jaunuoliams“ rekomendacijos.
  12. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas išplatino apžvalgą "Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2020"
  13. Studijų pradžia COVID19 pandemijos metu.
  14. Europos narkotikų ir narkomanijos centrо tyrimas dėl narkotikų vartojimo įpročių COVID-19 metu Europoje.
  15. Research project on the impact of the corona pandemic on youth work in europe (ray-cor) (initial survey findings
  16. UNICEF Ataskaita Nr. 16 - Lietuvos vertinimas (Ataskaita Nr. 16. Pagrindiniai akcentai – Lietuva, pilna ataskaita, apibendrinti Lietuvos rodikliai

2019 m. valstybinių ir kitų institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. 2019 m. Jaunimo savanoriškos tarnybos vertinimo tyrimas. Tyrimo "word" variantas
  2. 2019 m. pilietinės galios indeksas
  3. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybос tyrimas „Europos Sąjungos Jaunimo dialogo procesas Lietuvoje – „Jaunimo galimybės“: 7-asis proceso ciklas“
  4. Vilkaviškio atvirojo darbo plėtros galimybių studija
  5. Verslo ir verslumo įvaizdžio jaunimo tarpe bei pasirengimo darbo rinkai tyrimas

2018 m. valstybinių ir kitų institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. Pilietiškumo studija
  2. EBPO PISO globalios moksleivių kompetencijos
  3. HBSC paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos 2017-2018 m. tyrimo tarptautinė ataskaita
  4. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos tarpinis vertinimas
  5. Neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo situacija savivaldybėse
  6. Vaikų sveikata 2017 m

2017 m. valstybinių ir kitų institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas

2016 m. valstybinių ir kitų institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas (2016 m. rodiklių suvestinė ataskaita) rodikliai

2015 m. valstybinių ir kitų institucijų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

  1. Prekyba žmonėmis ir sisteminis požiūris kaip problemos sprendimas
  2. Motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje
  3. Statistinių duomenų apie 2015 m. užregistruotas nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai, apie nepilnamečius, kurie įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamą veiką bei nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius vaikus, analizė

  4. NEET jaunimo integracija į darbo rinką ir visuomenę įgyvendinant įvairias į NEET jaunimą orientuotos politikos intervencijas. Galutinė vertinimo ataskaita (pristatymas)
2015 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų atlikti tyrimai, susiję su jaunimu

 

Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse tyrimas

I dalis

Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorių apklausa

II dalis

Jaunimo informavimo apie jaunimo politiką septyniose savivaldybėse tyrimas   (*.pdf )

Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse kokybės vertinimas

Jaunimo situacijos tyrimai

JRD (anksčiau - Valstybinės jaunimo reikalų tarybos) užsakymu buvo atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas. Vienas pagrindinių šių tyrimų tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip atskira visuomenės dalis bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. Taip pat siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, jaunimo aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines nuostatas bei bendrą situacijos Lietuvoje vertinimą.

Remiantis tyrimų metu gauta informacija, JRD planuoja veiklą ir pasirenka priemones, skirtas spręsti jaunimui opiausias problemas.

2007 m.

Jaunimo reikalų departamento užsakymu Spinter tyrimai atliko Jaunimo situacijos tyrimą. Su tyrimo rezultatais galite susipažinti  čia .

2005-2006 m.

Lietuvos jaunimas pokyčių Lietuvoje nevertina pozityviai, tačiau jaučiasi laimingas

Lietuvos jaunimas santūriai vertina pokyčius šalyje – tik 37 proc. apklaustųjų mano, kad situacija Lietuvoje gerėja. Tai rodo Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) užsakymu atlikto jaunimo sociologinio tyrimo rezultatai.

„Apibūdinant jaunimo sociologinį portretą reikia pažymėti, jog per pastaruosius 5 metus padidėjo savo verslu užsiimančio jaunimo dalis. Jaunimas tampa vis labiau tolerantiškas seksualinių mažumų, priklausomų nuo narkotikų, alkoholio, religinėms sektoms priklausančių asmenų atžvilgiu“, - tyrimo rezultatus pristatė VJRT sekretorius Juozas Meldžiukas.

„SPINTER tyrimų“ gautais duomenimis, svarbiausios jaunų žmonių vertybės yra šeima, materialinė gerovė, išsimokslinimas, darbas, draugai ir laisvalaikis. Jaunas žmogus vis sėkmingiau prisitaiko šiandieninėje darbo rinkoje. Lyginant su 2000 metais – beveik dvigubai išaugo visiškai patenkintų savo darbu jaunų žmonių procentas.

Nors remiantis atliktu tyrimu 80 proc. jaunų žmonių teigė esantys laimingi, tačiau jaunimas labiausiai nepatenkintas materialine padėtimi, – šis faktas labiausiai įtakoja migracines nuostatas. Bent trumpam į Vakarus išvykti norėtų apie 70 proc. jaunuolių.

VJRT užsakymu Jaunimo situacijos tyrimai atliekami kasmet. Jais siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines orientacijas ir nuostatas įvairiose gyvenimo srityse bei įvertinti bendrą šalies situaciją.

VJRT – jaunimo politiką ir jos įgyvendinimą koordinuojanti valstybės institucija. Jos misija - įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti kuo geresnį išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų ir visavertį visuomenės gyvenimą.


Prezentacija VJRT kokybinis  (*.ppt)

2004 m.

Tyrimas buvo atliktas 2004 metų kovo-gegužės mėnesiais, kuomet apklausta daugiau kaip tūkstantis šimtas 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Išsakyti nuomonę dėl jaunimo problemų buvo prašomi ir vyresni nei 30 metų respondentai. Taip pat buvo rengiami „ekspertų“ interviu bei fokusuotos grupinės diskusijos.

Kaip atskleidė tyrimas, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra žalingų įpročių plitimas, nedarbas bei mokamas mokslas. Žalingus įpročius kaip pagrindinę problemą įvardijo per 57 proc. apklaustų 14-29 metų jaunuolių. Antra pagal svarbą problema - nedarbas (50 proc.), o mokamas mokslas atsidūrė trečioje pozicijoje (38 procentai).

Net 99 proc. apklaustų 14-29 metų asmenų nurodė, kad jiems vertingiausia yra šeima. Jaunimo vertybių skalėje darbas yra antroje vietoje (97 proc.), trečioje - materialinė gerovė bei išsimokslinimas (po 97 procentus). Kaip mažiausiai svarbią jaunimas nurodė politiką (41 procentas).

64 proc. apklaustų jaunų žmonių nedirba jokio darbo. Iš jų 15 proc. teigė negalintys rasti darbo, likusioji dalis sakėsi nedirbantys, nes mokosi ar studijuoja. Didžioji dalis (56 proc.) respondentų pritarė nuomonei, kad darbu jaunimą turėtų aprūpinti Vyriausybė. Palyginti su 1997 m. atliktos Lietuvos jaunimo apklausos rezultatais, taip manančiųjų kiek sumažėjo – jų buvo 67 procentai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad retas jaunuolis imasi iniciatyvos pradėti savo verslą ir tokiu būdu sprendžia nedarbo problemą. Vos 3,6 proc. apklaustųjų turi savo verslą, o dauguma dirbančio jaunimo yra samdomi darbuotojai – 96 procentai.

Kaip apibendrina VJRT ekspertai, išsiaiškinus dabartinę Lietuvos jaunimo situaciją, jaunimo politika turi būti orientuojama ne tik į jaunimo organizacijų veiklą, pasiekiančią nedidelę ir tik aktyviojo jaunimo dalį. Taip pat turi būti sprendžiamos ir opiausios jaunimo problemos bendrų Lietuvos socialinių problemų kontekste.

Kviečiame susipažinti sus išsamia 2004-jų metų Jaunimo situacijos tyrimo ataskaita:

I. Tyrimo pristatymas
II. 1. Jaunimas kaip išskirtinė socialinė grupė
II. 2. Jaunimo vertybinės nuostatos įvairių socialinių grupių atžvilgiu
II. 3. Jaunimo problemos
II. 4. Bendras Lietuvos situacijos vertinimas
II. 5. Asmeninės situacijos vertinimas
II. 6. Jaunimo politika
II. 7. Jaunimo dalyvavimas įvairiose organizacijose ir struktūrose
II. 8. Atstovavimas jaunimo interesams
II. 9. Jaunimas ir švietimas
II. 10. Jaunimas ir darbas
II. 11. Jaunimas ir laisvalaikis
II. 12. Jaunimas ir šeima
II. 13. Jaunimas ir būstas
II. 14. Jaunimas ir sveikata. Polinkis į žalingus įpročius
II. 15. Jaunimas ir nusikalstamumas
III. Išvados

Valstybinių institucijų, savivaldybių ir aukštųjų mokyklų tyrimai apie jaunimą

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) vadovaudamasis Departamento nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-40, remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-125 „Dėl pavedimo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ turi organizuoti tyrimus, rinkti informaciją ir statistinius duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų apie jaunimo politikos įgyvendinimą, sisteminti ir apibendrinti juos. 

Departamentas siekdamas faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos Lietuvoje įgyvendinimo 2015 m. kovo 16 d. išsiuntė valstybinėms institucijoms, savivaldybėms, Lietuvos aukštosioms mokykloms ir nacionalinėms studentų sąjungoms raštą apie renkamą informaciją - 2014 m. atliktus bei 2015-2016 m. planuojamus atlikti tyrimus/analizes, kuriuose viena iš tiriamųjų grupių būtų jaunimas nuo 14 iki 29 metų (pvz., nuo 10 iki 16 m., nuo 16 iki 18 m. ar nuo 21 ir 28 m. ir pan.), taip pat prašydamas pateikti kitą aktualią informaciją susijusią su jaunimo situacija šalyje.

Surinktą ir susistemintą tyrimų apžvalgą galite rasti žemiau:

Valstybinės institucijos

Valstybinių institucijų tyrimus 2014 m. rasite čia .

Valstybinių institucijų tyrimus 2016 m. rasite  čia .

Savivaldybės

2011 m. atliktus problematikos tyrimus savivaldybėse galite rasti  čia .

Savivaldybių tyrimus 2014 m. rasite čia

Savivaldybių tyrimus 2016 m. rasite  čia

Aukštosios mokyklos 

Aukštųjų mokyklų tyrimus 2014 m. rasite  čia

Aukštųjų mokyklų tyrimus 2016 m. rasite  čia

 

Paieška