Budinam gamtą
Dvi savanorės iš Lietuvos vieneriems metams išvyko savanoriauti į Vokietiją, aplinkos apsaugos srityje. Ši veikla įgyvendinama tęsiant sėkmingą ilgalaikį Departamento bendradarbiavimą su Vokietijos Federacinės Respublikos Brandenburgo žemės švietimo, jaunimo ir sporto ministerija.
Nors žiema oficialiai baigėsi atėjus kovo mėnesiui, čia – Vokietijoje, ji baigėsi kartu su sausio pabaiga. Kalbame ne tik apie gamtos pokyčius: atšilusį orą, nutirpusį sniegą ir pasibaigusius šalčius. Sąstingis baigėsi ir darbuose. O tai labai džiugina.
Visą vasario mėnesį ir pirmą kovo savaitę Monika ir Virginija darbavosi kartu gamtos apsaugos stotyje. Pirmadienis (kaip paaiškėjo Virginijai) yra pasitarimų ir darbų planavimo visai savaitei diena. Taip pat peliukų narvelių valymo ir vabalų priežiūros diena. Nors peliukų narvelių ir nėra daug (iš viso 18), bet ne visada visi būna apgyvendinti, dažniausiai 3-4 būna laisvi. Tačiau valymo darbai užtrunka porą valandų, kartais trumpiau, kartais ir ilgiau. Viskas priklauso nuo to, ar nauja peliukų vada yra tik ką gimę, ar jau kelių savaičių mažyliai. Su naujai gimusiais peliukais tvarkytis lengva, tačiau paaugę, jie tampa itin judrūs ir nenusakomai šoklūs. Vieną rytą buvo tikra staigmena, kai turėjom valyti 4 pelių "apartamentus", radome šeimos pagausėjimą, kur buvo net 40 naujų mažylių. Bet mes čia ne apie peles kalbame, dirbti vasario mėnesį daugiausiai teko lauke.
Keturios merginos (2 lietuvės ir 2 vokietės - savanorės) ir darbų vadovas važiavo į laukymę tarp miškų, kur buvo tikrinamos ir taisomos smaragdinių driežų draustinio tvoros. Taip pat į kupetas krautos pušų šakos, kad driežai turėtų kur šildytis saulėtomis dienomis. Kitą savaitę visos merginos važiavo į miškus, kur gyvena paprastosios angys. Vienam gamtininkui, atsakingam už gyvačių draustinio teritoriją, prireikė savanorių pagalbos. Kol gyvatės miega žiemos miegu, buvo renčiamos šildymosi kupetos iš įvairiausių šakų. Vieną pirmadienį, pritrūkus darbo jėgos, merginos ir vienas darbuotojas iš gamtos apsaugos stoties buvo iškviesti į pagalbą Berlyne - prie amfibijų tvoros. Reikėjo iš kibirų, įkastų į žemę, esančių priešais tvorą, ištraukti visas amfibijas. Tvora apsaugo amfibijas nuo liūdno likimo bandant kirsti kelią. Ištraukus gyvūnus, jie suskirstomi pagal lytį ir rūšis. Buvo rasta nemažai rupūžių ir kelios varlės bei daugybė tritonų. Kai visi gyvūnai buvo suskirstyti ir surūšiuoti, Monika ir Virginija pernešė juos į kitą kelio pusę, kur telkšo vandens telkiniai ir gyvūnai gali toliau sau laimingai gyventi.
Trečią ir ketvirtą darbo savaitėmis vykta į pelkynus, kur šiuo metu žiemoja vėžliai. Ten buvo pjaunamos šakos, kad vėžliukams tektų daugiau saulės šviesos. Taip pat ravėtas didžiulis žvyro šlaitas. Bet ne piktžolės buvo raunamos, o pušys. Didesnėms ir gerai įsišaknijusioms pušims pašalinti, buvo pasitelktos šakų kirpimo žirklės. Pats pušų rovimas ir kirpimas buvo tarsi smagi pramoga – darbas greitas, greit pasimato rezultatas. Žinoma, viską išrovus, reikia ir sutvarkyti. Merginos tempė ir krovė medžius į priekabas, kurias vėliau pristatė į kompostavimui skirtą vietą. Darbas ne iš lengvųjų, bet kai oras būna šaltokas, truputį pajudėti visada gerai – bent nešalta. Visi pjovimo darbai baigėsi atėjus kovo mėnesiui. Nuo kovo pirmosios pjauti medžius draudžiama, prasideda paukščių perėjimo metas.
Pirmoji kovo savaitė gamtos apsaugos stotyje neprailgo. Monika savaitės antroje pusėje kelias dienas turėjo laisvas, nes ją aplankė draugė iš Čekijos. O Virginija taip pat nenuobodžiavo. Pagaliau ir jai pasisekė prisidėti prie darbo su vėžliais. Trečiadienį buvo ruošiami terariumai, kur iki rudens gyvens baliniai vėžliai. Pirmiausiai žiemos miegą baigė mažieji vėžliukai ir driežai, jų perkėlimas vyko ketvirtadienį. Iškėlus visus mažuosius iš žiemojimo terariumų, reikėjo išpilti seną vandenį ir juos išvalyti. Didieji bus prižadinti kiek vėliau. Galima pasidžiaugti tuo, kad šiais metais įvyko revoliucija ir žiemojimo terariumai buvo išvalyti iš karto, vos baigus transportuoti vėžliukus ir driežus. Ir savanoriai, ir bendradarbiai buvo laimingi, kad šiemet darbai buvo nudirbti sparčiau.
Penktadienį buvo paskutinė Virginijos darbo diena gamtos apsaugos stotyje. Esant gražiai darbovietės tradicijai – ką nors skanaus atsinešti išeinant atostogų, ar minint kokią progą. Virginija taip pat nusprendė ką nors atsinešti, kadangi tai buvo jos paskutinė darbo diena kartu su Monika gamtos apsaugos stotyje. Kaip ir nieko neįprasto, tačiau grįžusi namo, Virginija išgirdo po kaimą pasklidusią žinią: „šiandien kepykloje lankėsi mergina iš užsienio, tikriausiai prancūzė. Įsivaizduojat, ji nupirko visas spurgas. Visas!“ Na, tų spurgų nebuvo tiek ir daug, bet pardavėja buvo taip pat nustebusi, kad užsienietė, užsukusi į kepyklą prieš prasidedant darbo dienai perka ne vieną, o visas 11 spurgų. Bet juk ne tik sau. Taip, gyvenimas kartais būna nenuspėjamas, rutina gali subyrėti net ir nuo menkiausių smulkmenų, bet dėl to tik įdomiau.
Gražaus pavasario, darbingų nuotaikų ir malonių staigmenų!
Monika ir Virginija
