Darbas su jaunimu - veikla, skirta sudaryti sąlygoms jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą, jo kompetencijoms plėtoti ir ugdyti.
Paprastai tariant, darbas su jaunimu, tai jaunų žmonių ugdymo veikla, vykdoma atsižvelgiant į jų poreikius, siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įsitraukti į veiklas ir skatinti juos sąmoningai ir atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą, tapti aktyviais visuomenės nariais. Darbas su jaunimu nėra tapatus jaunimo veikloms, tačiau gali būti vykdomas jaunimo organizacijų, kurios visgi nėra vienintelės darbo su jaunimu įgyvendintojos. Antra, darbe su jaunimu yra remiamasi neformaliojo ugdymo principais, tačiau ne visoms darbo su jaunimu formoms ir ne visoms tikslinėms grupėms neformalusis ugdymas yra tinkamas ir / ar reikalingas. Darbas su jaunimu yra integrali jaunimo politikos sritis, tačiau gali būti įgyvendinamas ir kitose viešosios politikos srityse.
Darbo su jaunimu principai:
• supratimo – suvokia jauną žmogų kaip besiformuojančią asmenybę, sugeba įsijausti į jo patyrimus, išgyvenimus, suvokia jauną žmogų supančią aplinką ir pasitelkia ją vykdydami veiklas jauno žmogaus labui;
• pagarbos – supranta ir gerbia jauną žmogų ir jauno žmogaus apsisprendimus, kurie nedaro žalos pačiam jaunam žmogui ir aplinkiniams;
• pavyzdingumo – suvokia, kad savo veiksmais ir pavyzdžiu daro įtaką jaunam žmogui, todėl elgiasi atitinkamai, atsižvelgdami į jauno žmogaus poreikius ir brandumą;
• konfidencialumo ir teisingumo – atlikdami savo funkcijas, laikosi konfidencialumo principo, jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
• profesionalumo – aiškiai apsibrėžia savo vaidmenį darbe su jaunais žmonėmis, laikosi pagarbaus ir konstruktyvaus santykio su jaunais žmonėmis, kolegomis ir kitais jauno žmogaus aplinkos asmenimis.
Darbas su jaunimu gali vykti įvairių sričių įstaigose ir organizacijose, darbo temos apibrėžiamos pagal jaunų žmonių poreikius, todėl darbe su jaunimu yra remiamasi neformaliojo ugdymo principais, tačiau ne visoms darbo su jaunimu formoms ir ne visoms tikslinėms grupėms neformalusis ugdymas yra tinkamas ir / ar reikalingas.
Reikalavimai darbuotojams:
Darbui su jaunimu, kaip ir bet kuriam kitam darbui, neužtenka vien pašaukimo, tai reikalauja profesionalaus pasiruošimo ir specifinių asmeninių ir socialinių gebėjimų, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, dalykinių ir metodinių kompetencijų. Tam, kad galima būtų pagelbėti jaunam žmogui spręsti iškilusias problemas, reikia specialių žinių. Žinios, gebėjimai ir kompetencijos turi būti nuolatos lavinami. Todėl čia atsiranda su jaunimu dirbantys asmenys, kurie gali būti įvardijami, kaip jaunimo darbuotojai. Lietuvoje jaunimo darbuotojų sąvoka kol kas nėra apibrėžta. Tarp jaunimo politikos ekspertų jaunimo darbuotojais vadinami tie asmenys, kurie dirba jaunimo veiklos srityje, t. y. kai jauni asmenys yra ne šeimoje, ne pamokose ir ne darbe. Dauguma jaunimo darbuotojų dirba savivaldybių švietimo, kultūros, sporto, socialinėse institucijose ir pagal svarbiausią veiklos profilį vadinami pedagogais (vadovauja būreliui mokykloje), socialiniais pedagogais, kultūros darbuotojais, sporto treneriais, socialiniais darbuotojais. Vienas iš būdų siekti darbo su jaunimu kokybės ir ją užtikrinti – jaunimo darbuotojų ugdymas ir kompetencijų tobulinimas. Šiuo atveju turi būti kalbama ne tik apie profesinių kompetencijų tobulinimą, bet ir apie atsakomybės ir sąmoningumo ugdymą. Būtent su jaunimu dirbantys asmenys tampa pagrindiniu įrankiu, galinčiu užtikrinti, kad bus siekiama kokybiško darbo su jaunimu, bus vadovaujamasi darbo su jaunimu principais ir stengiamasi atliepti jaunimo poreikius.
Pagrindinės darbo su jaunimu formos:
Atvirasis darbas su jaunimu – tai darbo su jaunimu forma, paremta darbo su jaunimu principais ir taikoma atviruosiuose jaunimo centruose ir erdvėse.
Mobilusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius.
Darbas su jaunimu gatvėje – darbas su jaunimu ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt.)
Pagrindinių darbo su jaunimu formų skirtumų lentelė.