Laiko keitimas, Velykos ir pavasarinis žydėjimas
Prasidėjus kovo mėnesiui, viskas ir vėl grįžo į senas vėžias: Monika ir toliau darbuojasi Gamtos apsaugos stotyje, o Virginija sugrįžo į Storchenschmiedę (Gandrų namai) .
Kovo mėnesį veiklos buvo tikrai nemažai. Monikai teko budinti balinius vėžlius iš žiemos miego, tikrinti roplių ir varliagyvių tvorą – suskaičiuoti į kibirus įkritusius gyvūnėlius ir pernešti juos saugiai per kelią. Taip pat Monika su kolegėmis buvo gavusi ir nekasdienę užduotį - suruošti parodą apie balinius vėžlius: sustatyti eksponatus ir išdėstyti temą atitinkančią vaizdinę medžiagą. Darbo buvo nemažai, bet į pagalbą atskubėjo keli zoologijos sodo darbuotojai. Dirbant petys į petį, darbas neprailgo, o be to rengiant parodą buvo galima ir kažką naujo apie balinius vėžlius sužinoti.
Saulei užsibūnant vis ilgiau dangaus skliaute, Monikai teko dar viena nauja užduotis - savaitgaliais tikrinti ir skaičiuoti lauke laikomus ir bundančius smaragdinius driežus. Šiems pasirodžius, juos pamaitinti ir atidžiai suskaičiuoti, kiek driežų išgyveno po žiemos miego.
Per Velykų laisvadienius tinginiauti taip pat neteko, Monika kasdien eidavo į darbą, kad pasirūpintų darbovietėje gyvenančiais vėžliais, driežais ir peliukais – juos pamaitintų bei įjungtų ir išjungtų šviesą, patikrintų patalpų temperatūrą.
Virginijai grįžus į įprastą darbovietę, prasidėjo paruošiamieji darbai, prieš Storchenschmiedės atidarymą lankytojams. Neilgai trukus knygos nugulė į savo vietas lentynose, atvirukai, džiugindami akį, surikiuoti stenduose. Langai ima blizgėti įleisdami daugiau saulės šviesos, darželiuose pražysta gėlės, o darže pradedamas ravėjimo sezonas. Prieš pat Velykas pakvimpa vyšnių ir obuolių pyragais ir ką tik užvirta kava.
Kovo viduryje įvyko vaismedžių genėjimo akcija, kurioje ir Monika prisijungė prie kolektyvo. Į Storchenschmiedę atvyko genėjimo specialistas ir papasakojo, kaip ir ką reikia daryti, kad ir šeimininkas būtų patenkintas rezultatu, ir medis liktų sveikas. Akcija vyko apie keturias valandas, specialistas ne tik pasakojo, bet ir viską vaizdžiai parodė, o tai užėmė didžiąją laiko dalį. Storchenschmiedė dabar gali puikuotis gracingais vaismedžiais ir tikisi sulaukti gausaus vaisų derliaus rudenį. O kol kas pavasaris tik pradeda ristis į antrą pusę, dar daug veiklos nusimato prieš akis.
Laisvalaikiu, Virginijai savanoriškai pasisiūlius, pasitaikė proga sudalyvauti roplių ir varliagyvių tvoros patikroje. Deja, balandžio mėnesio viduryje varliagyviai nebemigruoja taip aktyviai. Patikrinus daugiau kaip 80 kibirų įkastų į žemę, buvo rasti tik 6 tritonai ir viena rupūžė, kuri beje, tik keliavo link kibiro.
Velykų sekmadienį Storchenschmiedė oficialiai atidaryta lankytojams. Prieš prasidedant darbo dienai abi savanorės nepabūgo laiko kaitos ir jau 6 valandą ryte su kaimynais patraukė į bažnyčią – į Velykines mišias. Pagal žiemos laiką tai būtų buvę 5 valanda ryto. Kai kurie vietiniai sužinoję, kokiu laiku teks ropštis iš lovų, nusprendė, kad šiemet mišias pramiegos. Viskas atrodė kiek kitaip nei Lietuvoje, bet buvo smagu jaustis bendruomenės dalimi. Po mišių merginos buvo pakviestos Velykinių pusryčių su kitais mišių dalyviais. Abi merginos buvo šiltai priimtos, kai kurie žmonės lietuvaites jau "pažinojo", su džiaugsmu pasisveikindavo ir sakydavo: "a, čia gi jūs, iš Lietuvos, mes skaitėm straipsnį apie jus". Ir taip užsimegzdavo įvairiausi pašnekesiai. Viskam pasibaigus, merginos su dar keliais parapijiečiais pasiliko ir padėjo viską sutvarkyti, grįžus namo, abi sveikinus artimuosius su Velykomis. O nuo pietų prasidėjo Virginijos darbo diena, kuri beje buvo ir saulėta, ir šilta, todėl ir lankytojų netrūko. Be to, prasidėjus lankytojų sezonui, buvo surengta ir pirmoji ekskursija apie gandrus. Kol kas Virginija sudalyvavo keliose kaip klausytoja, tačiau neilgai trukus, tikriausiai ir pati gaus šansą pravesti vieną kitą ekskursiją savarankiškai.
Vos tik prasidėjus balandžiui, merginos turėjo vykti į seminarus. Pirmąją balandžio savaitę į seminarą išvyko Virginija, o jai sugrįžus, Monika jau pradėjo krautis lagaminą ir kitą savaitę ji taip pat išvyko semtis naujų žinių. Nors seminarai vyko skirtingose vietose ir skirtingu laiku, tematika buvo panaši. Merginos daugiau sužinojo apie aplinkos taršos ir pramones darančias žalą gamtai, gavo daug informacijos apie ekologišką maistą ir ekologinės produkcijos ženklinimą. Be rimtų temų merginos galėjo grožėtis seminarų vietoves supančia gamta ir praleisti vakarus prie lažo, kepantis/verdantis vakarienę. Žinoma, seminaruose smagu ir gaunama tikrai daug naudingos informacijos, bet kai abi merginos viena po kitos išvažiuoja, paskutinėmis seminaro dienomis ima laukti, kada gi pagaliau grįš „namo“, kada pagaliau ir vėl susitiks, ir galės pasidalinti įspūdžiais bei naujienomis. Kol Virginija buvo išvykusi, Monika išravėjo visus gėlių darželius esančius Storchenschmiedės kieme. Tuo tarpu, kai į seminarą išvyko Monika, Virginija taip pat griebėsi kauptuko, pasodino svogūnus, morkas, burokus bei ankstyvąsias bulves. Vokiečiai negali atsidžiaugti, kad šiais metais gėlių darželio grožio negožia piktžolės ir kad darže įvesta šiokia tokia tvarka. Na o lietuvaitės džiaugiasi darbo rezultatais ir naudingai praleistu laiku laukiant viena kitos grįžtant iš seminarų.
Su pavasariniais linkėjimais,
Monika ir Virginija
