Turtingiausios pasaulio šalys sunkiai sugeba tinkamai pasirūpinti vaikų skaitymo ir matematikos įgūdžiais, psichine sveikata ir nutukimu
UNICEF informacija
FLORENCIJA / NIUJORKAS, 2020 m. rugsėjo 3 d. Savižudybės, liūdesys, nutukimas ir prasti bendravimo bei mokymosi įgūdžiai pernelyg dažnai tampa būdingi pasiturinčiose (aukštas pajamas gaunančiose) šalyse augantiems vaikams, teigiama naujausioje UNICEF tyrimų biuro „Innocenti“ paskelbtoje ataskaitoje. Ataskaita, kuri rengiama jau 20 metus, lygina ES bei ESBO priklausančių šalių duomenis. Ataskaita „Įtakų pasauliai – kas lemia vaiko gerovę turtingose šalyse“ (angl. Worlds of Influence: Understanding what shapes child well-being in rich countries) naudoja iki COVID-19 pandemijos surinktus duomenis ir pateikia lyginamąsias lenteles, kuriose šalys rikiuojamos pagal vaikų psichinę ir fizinę sveikatą ir akademinius bei bendravimo įgūdžius. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Nyderlandai, Danija ir Norvegija vertinamos kaip geriausios šalys vaikui. „Daugelis turtingiausių pasaulio šalių, turinčių pakankamai išteklių užtikrinti gerą vaikystę visiems vaikams, nesugeba tinkamai jais pasirūpinti,“ – teigia UNICEF biuro „Innocenti“ direktorė Gunilla Olsson. „Jeigu valdžia, reaguodama į pandemijos padarinius, skubiai nesiims ryžtingų veiksmų apsaugoti vaikų gerovę, galime tikėtis, kad vaikų skurdas toliau didės, psichinė ir fizinė sveikata silps, o įgūdžių atskirtis gilės. Šeimoms ir vaikams skiriama su COVID19 pandemija susijusi parama yra apgailėtinai menka. Būtina labiau pasistengti, kad vaikų vaikystė būtų saugi ir laiminga, ir tai padaryti būtina tuojau pat.“
Pagrindinės ataskaitoje pristatomos išvados
Psichinė sveikata. Daugelyje šalių mažiau nei 4 iš 5 vaikų teigia esantys patenkinti savo gyvenimu. Turkijoje pasitenkinimo gyvenimu rodiklis yra mažiausias (53 proc.), tik prieš ją yra Japonija ir Jungtinė Karalystė. Pakankamo šeimos palaikymo nepatiriančių ir bauginamų vaikų psichinė sveikata yra ženkliai prastesnė.
Lietuvoje yra didžiausias paauglių savižudybių skaičius. Savižudybė yra pagrindinė 15–19 metų amžiaus žmonių mirtingumo priežastis turtingose šalyse. Nuo Lietuvos neatsilieka Naujoji Zelandija ir Estija.
Fizinė sveikata. Pastaraisiais metais išaugo nutukusių ir viršsvorio turinčių vaikų skaičius. Nutukimas arba viršsvoris diagnozuojamas maždaug 1 iš 3 vaikų visose šalyse; šis rodiklis sparčiai didėja ir Pietų Europoje. Daugiau nei ketvirtyje turtingų šalių vaikų mirtingumas išlieka 1/1000.
Įgūdžiai. Vidutiniškai 40 proc. vaikų visose ESBO ir ES šalyse sulaukę 15 metų neturi pagrindinių skaitymo ir matematikos įgūdžių. Bulgarijoje, Rumunijoje ir Čilėje gyvenančių vaikų šie įgūdžiai yra prasčiausi. Labiausiai įgudę yra Estijos, Airijos ir Suomijos vaikai. Daugelyje šalių ne mažiau nei 1 iš 5 vaikų nepasitiki savo bendravimo įgūdžiais taip, kad galėtų rasti naujų draugų. Mažiausias tokio pasitikėjimo rodiklis užfiksuotas tarp Čilėje, Japonijoje ir Islandijoje gyvenančių vaikų.
Šalys ataskaitoje taip pat vertinamos pagal politikos gaires, kuriomis užtikrinama vaiko gerovė. Vidutiniškai, 95 procentai priešmokyklinio amžiaus vaikų dabar mokosi pagal numatytas mokymosi programas. Jaunų 15-19 metų amžiaus žmonių nesimokančių, nedirbančių, ir nesilavinančių skaičius sumažėjo 30-yje iš 37 šalių. Tačiau yra didelė rizika, kad dėl koronaviruso šie svarbūs pasiekimai nebus išlaikyti.
„Tiek krizės metu, tiek ramiais periodais vyriausybės ir darbovietės privalo remti šeimas, kad šios galėtų auginti naująją laimingų ir sveikų piliečių kartą,“ – teigia UNICEF vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Fayazas Kingas. „Investuodami į vaikus, tiesiogiai investuojame į savo pačių ateitį.“
Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio, pirmoje 2020 metų pusėje dauguma šalių šioje ataskaitoje, buvo uždariusios mokyklas daugiau nei 100 dienų. Tuo pat metu buvo taikomas griežtas karantinas.1 Dokumente pastebima, kad artimųjų netektis, nerimas, apribojimai, dėl kurių būtina būti namuose, paramos trūkumas, uždarytos mokyklos, darbo ir šeimos reikalų derinimas, nepakankamos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pandemijos sukelti ekonominiai nuostoliai daro katastrofinį poveikį vaikų gerovei, psichinei ir fizinei sveikatai bei raidai.
Iki COVID-19 pandemijos protrūkio vidutinis santykinis vaikų skurdo rodiklis 41 šalyje buvo 20 proc. Tuo tarpu nesiėmus skubių priemonių padėčiai ištaisyti, BVP visose šalyse smuks per artimiausius du metus.2
„Pasauliui toliau patiriant ekonomines, edukacines ir socialines pandemijos pasekmes, jei nedėsime sutelktų pastangų, neigiamas, sukrečiantis poveikis šiandienos vaikų, jų šeimų ir visuomenių, kuriose jie gyvena, gerovei tik didės,“ teigė Olsson. „Tačiau, jei valdžia nedelsdama imsis ryžtingų priemonių apsaugoti vaikų gerovę, šie nuogąstavimai gali ir nepasiteisinti.“
Remiantis šia ataskaita ir nesena įvykių eiga, UNICEF ragina imtis tokių priemonių vaiko gerovei apginti ir pagerinti:
- imtis ryžtingų veiksmų sumažinti pajamų nelygybę ir skurdą, taip pat užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę naudotis jiems būtinais ištekliais;
- skubiai užlopyti rimtą vaikų ir paauglių psichinės sveikatos priežiūros paslaugų spragą;
- tobulinti šeimą puoselėjančias politikos gaires, siekiant pagerinti darbo ir šeimos balansą ir ypač užtikrinti kokybišką, lanksčią ir prieinamą vaiko priežiūrą ankstyvaisiais gyvenimo metais;
- didinti pastangas apsaugoti vaikus nuo ligų, kurių galima išvengti, ir siekti, be kita ko, kad nuo tymų būtų skiepijama daugiau vaikų nei pastaraisiais metais;
- tobulinti su COVID-19 pandemija skirtas kovoti politikos gaires, kuriose remtų vaikus auginančias šeimas ir skirtų vaikų gerovei reikiamas lėšas, kurių nepaliestų griežtos ekonominės taupymo priemonės.
Kviečiame susipažinti su paskutine UNICEF ataskaita, pagrindiniais akcentais Lietuvai ir infografiku.
