Jaunimo padėtis darbo rinkoje, įtraukimas į sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procesus, galimybės turėti pilietines erdves – šie ir kiti klausimai svarstyti Europos Sąjungos Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje Briuselyje, kuriame dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Džiaugiuosi, kad diskusijos jaunimo tematika ir idėjų generavimas vyksta ne tik tarp jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų atviruose jaunimo centruose, bet ir politikų susitikimuose. Tai reiškia, kad jaunimas mums rūpi, kad jaunimas yra ne tik mūsų šalių, bet ir viso pasaulio ateitis. Svarbu, kad jaunimas turėtų laisvę išsakyti savo idėjas ir siūlymus dėl jaunimo politikos formavimo ir gerinimo, kad aktyviai dalyvautų priimant jauniems žmonėms aktualius sprendimus“, – sakė ministrė M. Navickienė.
Taryboje buvo pritarta Rezoliucijai dėl 8-ojo ES jaunimo programos ciklo rezultatų. Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė užtikrinti Europos jaunimo dialogo tęstinumą tiek Europiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu. Europos jaunimo konferencijos turėtų užimti svarbią vietą skatinant dialogą tarp sprendimų priėmėjų ir jaunų žmonių. Rezoliucija valstybės narės kviečiamos stiprinti dialogo tarp jaunų žmonių ir sprendimų priėmėjų procesą, suprasti nacionalinių darbo grupių svarbą ir naudą, suteikti jauniems žmonėms grįžtamąjį ryšį. Taip pat patvirtinta rezoliucija dėl 2022-2024 m. ES jaunimo strategijos darbo plano. Remiantis jame numatytais prioritetais, Lietuva formuos jaunimo politiką ir įsitrauks rengiant nacionalinį jaunimo politikos planą.
Pritarta Europos Sąjungos jaunimo strategijos 2019-2021 m. įgyvendinimui. Pabrėžiama, kad būtina toliau stiprinti jaunimo dalyvavimą, remti ES jaunimo dialogo įkvėptus procesus ir iniciatyvas už ES ribų, pavyzdžiui, Rytų partnerystėje arba Vakarų Balkanuose, siekiant įtraukti, sujungti ir įgalinti jaunimą. Ministrė Monika Navickienė atkreipė dėmesį į situaciją Baltarusijoje, kur ribojama jaunimo žodžio ir saviraiškos laisvė.
Ministrė M. Navickienė dalyvavo politiniuose debatuose „Jaunimo pilietinių erdvių, palengvinančių prasmingą jaunimo dalyvavimą, išsaugojimas ir kūrimas“.
„Pilietinių erdvių kūrimas, darbas su jaunimu ir neformaliomis jaunimo grupėmis – mums turi tai rūpėti. Labai svarbu užtikrinti, kad jauni žmonės turėtų prieinamas, atviras erdves, kuriose galėtų laisvai kurti, veikti, diskutuoti visuomenei svarbiais klausimais ir dalyvautų priimant sprendimus. Kartu reikia derinti tradicines ir inovatyvias, jaunimui patrauklias dalyvavimo priemones, pavyzdžiui, mobiliąsias aplikacijas. Ne mažiau svarbu skatinti darbo su jaunimu paslaugų tinklo plėtrą regionuose. Lietuvoje veikiantis Jaunimo biuras, kuris atstovauja ir surenka jaunuolių nuomonę savo gyvenamoje savivaldybėje, galėtų būti pilietinės erdvės atitikmuo“, – diskusijoje sakė ministrė M. Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, būtų gerai sulaukti ir privačių iniciatyvų. Siekiant tai skatinti, organizuojami renginiai, idėjų konkursai ir pan., kuriais valstybės institucijos kviečia privačias iniciatyvas prisidėti prie jaunų žmonių dalyvavimo sprendimų priėmime.
2022-ieji bus Europos jaunimo metai! Labai svarbu, kad Europos Komisija supranta ir vertina jaunimo iššūkius ir indėlį į visuomenės gerovę pandemijos laikotarpiu. Kartu galime pasidžiaugti, kad 2022-ieji paskelbti ir Lietuvos jaunimo metais. Praėjo du dešimtmečiai nuo 2000 m. Jaunimo metų Lietuvoje, per kuriuos užaugo nauja jaunimo karta, susidurianti su naujais socialiniais, ekonominiais iššūkiais. Jaunimo metai suteikia galimybę atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimo situaciją ir problemas, inicijuoti diskusijas ir tinkamų sprendimų priėmimą bei palengvinti jaunimo įsitvirtinimo procesą Lietuvoje.
Nuotraukos – Europos komisijos.