Pamestas jaunas žmogus
Dažnai Lietuvoje pasigirsta prieštaringų kalbų, kad jauni žmonės nėra linkę įsitraukti į sprendimų priėmimą, aktyviai dalyvauti šalies gyvenime. Taip pat didžioji dalis jaunų žmonių vis dar linkę dėl įvairių nesėkmių ar esamos situacijos kaltinti valdžios atstovus, institucijas, valstybės vykdomą politiką: Savivaldų rinkimuose 2015 m. nedalyvavo net 69 proc. jaunų žmonių, o jaunimo organizacijose dalyvauja vos 9 proc. visų jaunų žmonių.
Tad š. m. liepos 9 d. Harmony parke vykusio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo metu, jaunieji šalies politikai - Ieva Kačinskaitė - Urbonienė, Aušrinė Armonaitė ir Ramūnas Burokas kartu su aktyviais jaunais žmonėmis Departamento organizuotoje diskusijoje “Pamestas jaunas žmogus” kalbėjo apie tikrąją jaunų žmonių padėtį Lietuvoje, ieškojo būdų bei teikė pasiūlymus, kaip jaunuolius įtraukti aktyviau dalyvauti šalies gyvenime.
Vykusios diskusijos metu, dalyviai kalbėjo apie jauną žmogų iš trijų skirtingų perspektyvų: Politikų indėlis formuojant aktyvų jauną žmogų, Pilietiškumo ugdymas ir skatinimas, Teisinis reguliavimas / finansavimas įgalinantis jaunus žmones aktyviau dalyvauti šalies gyvenime.
Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad Lietuvoje turime puikius pagrindus, padedančius jauniems žmonės įsitraukti į sprendimų priėmimą, aktyviai dalyvauti įvairių organizacijų veiklose. Visgi, vis dar pasitaiko atvejų, kai jaunų žmonių dalyvavimas yra skatinimas tik minimaliai, siekiant “užsidėti pliusiukus”, pasiekti numatytų rodiklių. Ne retai, laikomasi nusistovėjusios "herarchinės" strūktūros į ją bijant ar nenorint įsileisti jauną žmogų.
Diskusijoje dalyviai ne kartą minėjo Nevyriausybinių organizacijų (NVO) svarbą jaunų žmonių dalyvavimo skatinimui: NVO turėtų drąsiai kelti nepatogius klausimus ir kalbėti apie geruosius pavydžius, NVO galėtų prisidėti kuriant pilietiškumo turinį, skatinti kūrybiškumą bei ieškoti naujų netradicinių metodų, kuriais galėtų pademonstruoti ir mokyti sprendimų priėmimo.
Taip pat kalbėdami apie jaunimo įsitraukimą ir aktyvesnį dalyvavimą, diskusijos dalyviai kaip vieną svarbiausių galimybių paskatinti jauno žmogaus įsitraukimą, minėjo skaidrumą (NVO, politinių partijų komunikaciją ne tik artėjant rinkimama), itin aktualių klausimų jauniems žmonėms sprendimus (pvz.: ne vienus metus aptariamą elektroninį balsavimą), taip pat skirti daugiau dėmesio teisinei bazei, kadangi teisinės bazės įgyvendinimas pradeda strigti skirtingose lygmenyse, nes iki galo nėra aiškus “lyderiai”, kurie prisiimtų atsakomybę už jos įgyvendinimą.
Visi dalyvavę diskusijoje sutarė, kad ne mažiau svarbu kalbant apie aktyvų jauną žmogų, yra ir pilietiškumas. Diskusijoje buvo įvardinta, kad labai dažnai painiojame pilietiškumo ir patriotizmo sąvokas, tad visų pirma privalome jas aiškiai atskirti. Taip pat būtina pilietiškumą ugdyti ir skatiniti ne tik mokykloje, tačiau ir namuose, taigi programos, padedančios mokyti ir ugdyti vaikus dalyvavimo ir sprendimų priėmimo nuo pat mažes yra būtinos.
Taigi bandydami atrasti būdus, kaip jaunus žmones skatiniti būti pilietiškai, aktyviai dalyvauti, privalome galvoti kūrybiškiau, “neužsidaryti” vien tik jaunimo politikos rėmuose, o žiūrėti plačiau, galvodami apie jaunimą, nepamiršti ir jaunų šeimų, neaktyvių jaunų žmonių ir į juos žiūrėti kaip vieną visumą, o ne išskirti kaip problemišką visuomenės dalį, ar pavienius asmenis.
Tiek diskusijoje dalyvavę jaunieji šalies politikai, teik ir jauni žmonės, vieningai sutarė, kad visų pirma labai svarbu skatinti nuolatinį bendravimą visuosę lygmenyse, kuris leistų aiškiai įvardinti kaip šiuo metu jaučiasi jauni žmonės, nes abipusio dialogo trūkumas ir yra viena didžiausių priežąsčių lemiančių jaunų žmonių apatiškumą.
Džiugo, kad disusijos metu buvo sutarta, kad Lietuvoje jaunas žmogus nėra "pamestas", yra sukurta daugybė įrankių skatinančių jo aktyvumą, tačiau tiek valdžios atstovai, tiek institucijų darbuotojai, NVO sektorius ir galiausiai pats jaunas žmogus ne visuomet linkę juos iki galo išnaudoti ar matydami spragas imtis jų tobulinimo. Ir pabaigai diskusijos moderatoriaus Manto Zakarkos užduotas klausiams, kokių veikmų gal imtis jaunas žmogus, kad žodžiai galėtų tapti realybę, tik dar kartą įrodo, kad svarbiausia yra veikti, kelti nepatogius klausimus, siūlyti savo idėjas.
JRD Informacija
