Jaunimo politikos įgyvendinimo 2019 metais rezultatai

Šiais metais Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  pirmą kartą parengė 2019 m. jaunimo politikos (toliau – JP) įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, kurioje pateikiami išsamūs vertinimo rodikliai bei savivaldybių reitingai keturių JP sričių įgyvendinime: darbo su jaunimu, jaunimo interesų atstovavimo, jaunimo dalyvavimo, įgalinimo skatinimo, jaunimo savanoriškos veiklos bei JP veiklos sričių administravimo (faktais ir žiniomis grįstos JP). Vertinimas atliktas remiantis JP vertinimo metodika, kurioje numatyti pagrindiniai JP įgyvendinimo savivaldybėse vertinimo kriterijai, kuriems duomenys renkami iš visų savivaldybių metinių JP įgyvendinimo veiklos ataskaitų, ir už šių kriterijų pasiekimą skiriami balai. Šis vertinimas yra būdas užtikrinti JP kokybę, vykdyti stebėseną, nusimatyti prioritetus. Kartu tai priemonė savivaldybėms stebėti savo užimamas pozicijas skirtingose JP srityse.

Viena plačiausių JP sričių – darbas su jaunimu, susidedantis iš atvirojo, mobiliojo darbo su jaunimu bei darbo su jaunimu gatvėje. Atviras darbas savitas tuo, kad kuria galimybę visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, saugiai leisti laisvalaikį, gauti pagalbos sprendžiant kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus, neįpareigojant ir jaunam žmogui leidžiant pačiam planuoti ir spręsti, kaip naudoti savo laiką. Svarbiausi vertinimo rodikliai atviro darbo su jaunimu dalyje yra atvirųjų jaunimo centrų (toliau – AJC) ir atvirųjų jaunimo erdvių (toliau – AJE) skaičius savivaldybėje, jų ir savivaldybėje gyvenančių jaunų žmonių skaičiaus santykis, unikalių lankytojų skaičius, iš savivaldybės biudžeto lėšų skiriamas finansavimas, jaunimo darbuotojų etatų skaičius, AJC, AJE veiklos kokybės užtikrinimas. Vertinimo reitinge pirmauja savivaldybės, pritraukusios didžiausią unikalių lankytojų skaičių, skyrusios didžiausią finansavimą, per metus įsteigusios nors vieną AJC bei etatą mobiliojo darbo vykdymui. Darbas su jaunimu gatvėje orientuotas į didžiųjų miestų jaunimą ir seniūnijas, kurios neturi jaunimo centrų ar su jaunimu dirbančių organizacijų, ypač kuriuose didesnė jaunuolių, susiduriančių su socialinėmis problemomis, koncentracija. Mobilusis darbas su jaunimu vykdomas teritorijose, kuriose nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, stinga darbo su jaunimu paslaugų, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Mobilusis darbas ir darbas su jaunimu gatvėje vertintas atsižvelgiant į iš savivaldybės biudžeto lėšų skiriamą finansavimą, mobilaus darbo komandų ir vietų į kurias vykstama, skaičių, unikalių lankytojų skaičių. Mobilus darbas ir darbas su jaunimu gatvėje didžiojoje dalyje savivaldybių vis dar nėra vykdomas, tačiau matomas didelis šuolis – per 2019 metus dvigubai padaugėjo savivaldybių, vykdančių mobilų darbą ir dirbančiu su jaunimu gatvėje.

Antroji vertinimo sritis apima jaunimo interesų atstovavimą, jaunimo dalyvavimo, įgalinimo skatinimą. Jaunimo interesų atstovavimo sritis vertinta pagal patvirtintos savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (toliau – SJRT) turėjimą, jų pateiktų pasiūlymų skaičių savivaldybės administracijai ar tarybai su JP susijusiems teisės aktams ir (ar) strateginio planavimo dokumentams. Jaunimo dalyvavimo ir įgalinimo skatinimas vertintas pagal iš savivaldybės biudžeto lėšų skiriamą finansavimą jaunimo iniciatyvoms, jaunimo paskatoms, verslumo skatinimui ir pan., dalyvių skaičių – jaunų žmonių ir savivaldybėje gyvenančių jaunų žmonių skaičiaus santykį. Jaunimo interesų atstovavimo, dalyvavimo ir įgalinimo srityje pirmauja savivaldybės, kurios turi veikiančią SJRT, pateikusią daugiausia su JP susijusių pasiūlymų savivaldybės administracijai ar tarybai bei reguliariai organizuojančią posėdžius, taip pat savivaldybės, kurios įgyvendina ir finansuoja jaunimo verslumo skatinimo ir kitas programas, projektus, iniciatyvas.

Taip pat atliktas ir jaunimo savanoriškos veiklos vertinimas. Savanoriška veikla nėra naujiena Lietuvoje, tačiau savanoriškos veiklos kaip ilgalaikio kokybiško proceso konceptas pradėtas kurti visai neseniai. Organizacijos susiduria su sunkumais dirbant su savanoriais, tikslingai įtraukiant juos į savo veiklas, tačiau jau formuojasi savanoriškos veiklos sistema, aktualizuojanti kokybę, skiriant dėmesį savanorio poreikiams. Savanoryste siekiama sukurti galimybę ne tik atrasti patinkančią veiklos sritį, bet ir geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Ši sritis vertinta pagal akredituotų savanorius priimančių organizacijų (toliau – PO) skaičių savivaldybėje, PO ir savivaldybėje gyvenančių jaunų žmonių skaičiaus santykį, savanoriškos veiklos skatinimą ir finansavimą. Jaunimo savanoriškos veiklos srityje pirmauja savivaldybės, kurios turi didžiausią PO skaičių, skiria finansavimą iš savivaldybės biudžeto lėšų jaunimo savanoriškai tarnybai ir savanoriškos veiklos skatinimui. 2019 m. akredituotų PO skaičius žymiai išaugo Panevėžio m. ir Biržų raj. (po 14 naujų PO), Pakruojo raj. (9 naujos PO), Vilniaus m. ir Zarasų raj. (po 5 naujas PO).

Paskutinioji vertinimo sritis – JP veiklos sričių administravimas (faktais ir žiniomis grįsta JP). Siekiant išvengti politikos formavimo, grįsto nuostatomis ir subjektyvumu, svarbų vaidmenį atlieka faktais ir žiniomis grįstos JP tyrimų ir analizių rezultatai. Šiais tyrimais siekiama nuodugniai ištirti savivaldybės teritorijoje gyvenančio jaunimo padėtį, analizuoti su jaunimu dirbančių organizacijų situaciją, darbo su jaunimu paslaugas, infrastruktūrą, jų plėtrą, savanoriškos veiklos galimybes, įvairių jaunimo tikslinių grupių poreikius. Remdamosi tyrimų rezultatais savivaldybės gali parengti individualius planus bei imtis veiksmų, nukreiptų į tvarios jaunimo politikos plėtros užtikrinimą. Sritis vertinta pagal atliktus jaunimo problematikos, situacijos tyrimus, analizes, JP kokybės vertinimus. Planavimas ir atskaitomybė vertinti atsižvelgiant į pateiktas JP įgyvendinimo veiklos ataskaitas. Šioje srityje pirmauja savivaldybės, kurios atliko bent vieną jaunimo problematikos, situacijos tyrimą ar analizę.

Nors JP Lietuvoje formuojama jau daugiau kaip 20 metų ir 2021 m. bus minimas Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos patvirtinimo 25-metis, JP Lietuvoje vis dar yra besivystanti sritis, nors per pastaruosius metus vis aktyviau auganti. Valstybei ir savivaldybėms skiriant vis daugiau dėmesio JP įgyvendinimui per reglamentavimą, finansavimą, tinkamą komunikavimą bei visuomenės informavimą, tarpusavio bendradarbiavimą, vadovaujantis jaunų žmonių poreikiais gali būti teikiamos kokybiškos paslaugos ir sudaromos galimybės jauniems žmonėms kurti ir būti savimi visose Lietuvos savivaldybėse ir pasaulyje.

Su išsamiu 2019 m. JP įgyvendinimo vertinimu galite susipažinti čia: https://jrd.lt/informacija-dirbantiems-su-jaunimu/informacija-apie-jaunima/apzvalgos