Apsvaigę jaunuoliai atviruosiuose jaunimo centruose ar erdvėse. Kaip tinkamai elgtis ir kalbėtis?

2016 m. rugpjūčio 30 d.  vyko Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) diskusija “Apsvaigę jaunuoliai atviruosiuose jaunimo centruose ir erdvėse. Kaip tinkamai elgtis ir kalbėtis?”. Diskusijos metu kartu su atvirųjų jaunimo centrų (toliau – AJC), atvirųjų jaunimo erdvių (toliau – AJE) darbuotojais, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Vilniaus priklausomybės ligų centru bei Visuomenės sveikatos biuru buvo kalbamasi apie tai, kaip su jaunimu dirbantys darbuotojai turėtų elgtis, kai į AJC ar AJE ateina apsvaigę jaunuoliai.

Departamentas, siekdamas išsiaiškinti, kiek diskusijos tema yra aktuali, apklausė AJC ir AJE darbuotojus. Iš viso buvo apklausti 22 su jaunimu dirbantys asmenys. 14 – kai iš jų teko susidurti su jaunuoliais, kurie į veiklas atėjo pavartoję alkoholio ar narkotikų. Apklausos metu AJC ir AJE darbuotojai įvardino skirtingus būdus, kaip jie elgiasi tokiomis situacijomis:

• paprašo jaunų žmonių pačių prisipažinti, jei jie yra apsvaigę,
• kitą kartą atėjus individualiai kalbasi su jaunuoliu apie tai, kas įvyko,
• prašo palikti AJC / AJE, neprašo palikti AJC, AJE,
• kitą dieną žiūri filmus susijusius su narkotikais, alkoholiu, po jų daro filmo aptarimus,
• kitą dieną po incidento jaunuoliams duodamos užduotys ieškoti blogų pavyzdžių, kas nutinka, kai jauni žmonės būna apsvaigę,
• kitą dieną kalba apie alkoholio ir tabako žalą,
• jei situacija su apsvaigusiu jaunuoliu tampa nevaldoma – kviečiama policija,
• praneša tėvams ir liepia palikti patalpas.

Bendrai apžvelgus pateiktus atsakymus, labiausiai išryškėjo tai, kad, atėjus apsvaigusiam jaunuoliui, dauguma AJC ir AJE prašo, kad jaunuolis paliktų patalpas, o kitą kartą atėjus dažniausiai kalbasi su juo individualiai ar grupėje apie jo poelgį. Tačiau, ar priemonės, kurių imasi AJC ir AJE darbuotojai tinkamos dirbant su tokiais jaunuoliais? Diskusijos metu buvo diskutuota ir prieita prie bendros nuomonės, kad, sprendžiant jaunų žmonių svaiginimosi problemą, svarbu bendradarbiauti ir kalbėtis apie jauno žmogaus elgesį su juo pačiu, tačiau pokalbio metodas bus efektyvus tik tada, kai tarp jauno žmogaus ir su jaunimu dirbančio dabuotojo bus pagarbus kontaktas, grįstas abipusiu pasitikėjimu. Svarbu paminėti, kad jauni žmonės dažnu atveju svaiginasi ne dėl „kietumo“, o noro pakeisti būseną - atsipalaiduoti. Diskusijos metu išaiškėjo, kad  į AJC ir AJE  apsvaigę jauni žmonės dažniausiai ateina iš asocialių šeimų, kuriose dažnai būna girtaujama, smurtaujama, neskiriama pakankamai dėmesio jaunam žmogui. Tokioje aplinkoje augantiems jaunuoliams svaiginimasis tampa vienu iš būdu atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienybę, problemas ir nepasitenkinimą esama situacija.

Daugumai AJC ir AJE darbuotojų kyla klausimas – prašyti iš patalpų išeiti apsvaigusį jaunuolį, ar ne? Diskusijos dalyvių patirtis ir nuomonė šiais klausimais išsiskyrė. Viena dalis diskutavusių teigė, kad AJC ir AJE tikslinė grupė, su kuria turi būti dirbama, ir yra tokie jaunuoliai, kurie kartas nuo karto ar dažnai svaiginasi įvairiomis narkotinėmis priemonėmis, turi problemų šeimoje, mokykloje, asmeniniame gyvenime, todėl išvaryti jų nereikėtų, nebent kritiniais atvejais, kada yra peržengiamos visos ribos. Kiti dalyvavusieji teigė, kad negalima įleisti į AJC ar AJE apsvaigusių jaunuolių, nes tai gali daryti įtaką kitiems lankytojams ir būti blogu pavyzdžiu. Taigi, vieningos su jaunimu dirbančių darbuotojų nuomonės šiuo klausimu nėra. Pasirinkimas prašyti iš patalpų išeiti apsvaigusį jaunuolį, ar ne, priklauso nuo pačių darbuotojų, jų kompetencijų, požiūrio ir gebėjimų.

Įtarti, kad jaunas žmogus į AJC ar AJE patalpas atėjo apsvaigęs yra lengva, tačiau kaip įsitikinti tuo? Dalyvavusiųjų nuomone, geriausios priemonės identifikuoti apsvaigusį jaunuolį yra geras santykis su juo  ir  tarpusavio pasitikėjimas. Įvairūs narkotikų testai nestiprina jauno žmogaus pasitikėjimo su jaunimu dirbančiu darbuotoju, todėl siekiant, kad jaunas žmogus pats prisipažintų, kad yra apsvaigęs, svarbu išlaikyti pasitikėjimą bei gerą santykį.

Kokią prevenciją gali vykdyti AJC ir AJE darbuotojai siekiant, kad jauni žmonės kuo mažiau svaigintųsi?

• Diskutuoti, kalbėtis ir rodyti gerą pavyzdį. 
• Susitikimų organizavimas su buvusiais narkomanais nėra rekomenduojamas, nes jaunam žmogui tai gali padaryti blogą įtaką. Matydamas, kad narkomanui nuo narkotinių medžiagų vartojimo nieko blogo neatsitiko (išsigydęs jis atrodo sveikas), jaunam žmogui gali susidaryti geras įvaizdis, tačiau patartina susitikimus su narkomanu organizuoti tėvams. Tokio susitikimo metu tėvai sužino apie požymius, kurie leidžia suprasti, kad jų vaikas gali vartoti narkotines medžiagas, leidžia geriau suprasti, kodėl žmonės apskritai pradeda vartoti narkotikus ir kt.
• Jauniems žmonėms didelę įtaką daro žymūs, dažnai viešumoje pasirodantys žmonės, todėl yra rekomenduotina jauniems žmonėms organizuoti susitikimus su jais įvairiomis temomis, pavyzdžiui, svaiginimosi, patyčių temomis.
• Tabako gaminių vartojimas yra labai plačiai tarp jaunų žmonių paplitęs žalingas įprotis. Siekiant padėti jaunam žmogui atsikratytį šio įpročio, rekomenduojame pasinaudoti narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sukurtu puslapiu www.nerukysiu.lt .

Jaunimo reikalų departamentas bendradarbiaudamas su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu su jaunimu dirbantiems asmenims paruošė teisės aktais grįstą informaciją apie alkoholio vartojimą ir turėjimą, rūkymą ir nelegalius narkotikus. Ją rasite  čia .

Nuotraukų autorius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

JRD informacija