Nevyriausybinio sektoriaus, dirbančio su jaunimu stiprinimas

Įgalinant jaunimo nevyriausybines organizacijas tapti valstybinio sektoriaus partnere

Peržiūrima egzistuojančių veiklos kokybės gerinimo sistema ir parengiama nacionalinė jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo metodika Reaguojant į jaunimo organizacijų poreikį nuolat kelti savo kompetencijas ir gerinti veiklos kokybę, taip pat ją plėsti, įtraukti daugiau neorganizuoto jaunimo ir tapti patikimomis partnerėmis vyriausybiniam sektoriui, projekto metu bus įgyvendinama nacionalinė jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo metodika. Ši metodika suteiktų galimybę jaunimo organizacijoms augti ir užtikrintų veiklos kokybės kilimą, bei teigiamą jaunimo organizacijų ir jaunų žmonių įvaizdį visuomenėje.
Atliekama jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo įvertinimai pagal parengtą metodiką, rengiamos veiklos efektyvumo gerinimo rekomendacijos Vykdant profesionalią veiklos kokybės vertinimo sistemą, pagal poreikius ir veiklos specifiką pritaikomą prie kiekvienos jaunimo organizacijos, visoms jaunimo organizacijoms būtų suteikta galimybė objektyviai, pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus, siekti kokybiško veiklos įgyvendinimo ir tikslų siekimo. Numatoma veiklos efektyvumo gerinimo ir rekomendacijų rengimo schema (trukmė 12 mėn.): jaunimo organizacijos įvertinimas pagal parengtą metodiką (1-2 d.); įvertinimą moderuotų 2 nepriklausomi ekspertai; per 2-3 savaites ekspertai pateikia veiklos kokybės analizę ir rezultatus bei rekomendacijas; tuomet organizacija sudaro veiklos planą atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, bei įgyvendina numatytas veiklas (9-12 mėn.); per šį laikotarpį organizacijai vykdomi mokymai (25 asmenims dviejų dienų mokymai), skirtus kokybės kėlimui bei konsultuojasi su konsultantu.
Tokia sistema ne tik užtikrintų kiekvienos organizacijos kokybės augimą, bet ir leistų jas vertinti, lyginti pasiektus rezultatus, stebėti kokybės pokytį tiek atskirų organizacijų, tiek visų jaunimo organizacijų kontekste.
Parengiama jaunimo organizacijų mokymų vadovų ruošimo programa Šiuo metu Lietuvoje pastebimas didėjantis jaunimo organizacijų poreikis orientuotis į veiklos kokybę ir rezultatus ugdant kompetentingus, aktyvius jaunimo lyderius, kurie sugebėtų prisitaikyti prie kintančių sąlygų bei perduotų savo sukauptas žinias kitiems. Tačiau visos organizacijos susiduria su ta pačia problema – stokojama efektyvių jaunimo organizacijų mokymo vadovų ruošimo programų.
Parengta mokymo programa užtikrintų jaunųjų mokymų vadovų ugdymą bei praktikos suteikimą, kad jie įgytų patirties ir galėtų visapusiškai dalyvauti organizacijos veikloje.
Organizuojami mokymai jaunimo organizacijų atstovams pagal paruoštą programą Mokymai būtų skirti regionuose veikiančių jaunimo organizacijų nariams. Mokymo programa užtikrins jaunųjų mokymų vadovų ugdymą, bei praktikos jiems suteikimą. Jaunimo organizacijos didins savo žmogiškųjų išteklių resursus taip didindamos savo veiklos mąstą bei bendradarbiavimo lygį su valstybiniu sektoriumi.
Turėdamos kompetentingus mokymų vadovus regioninės jaunimo organizacijų tarybos, vienijančios jaunimo organizacijas visoje savivaldybėje, bus įgalintos ugdyti savo organizacijas nares bei kelti jų kompetencijas.

Taikant priemones, skirtas diegti geriausius bendradarbiavimo principus

Organizuojami renginiai jaunimo politikos įgyvendinimo ir informacijos sklaidos klausimais Jaunimo politika yra įtakojama besikeičiančių procesų, ji yra nuolat kintanti, todėl būtina organizuoti renginius, skirtus jaunimo politikos įgyvendinimo ir informacijos sklaidos klausimais. Skatinant jaunimo organizacijas veikti kokybiškai ir efektyviai yra būtini nuolatiniai jaunimo organizacijų atstovų susitikimai, kurie padėtų kelti jų kompetencijas, dalintis žiniomis ir įgūdžiais.
Planuojama, kad projekto metu bus suorganizuoti šie renginiai jaunimo politikos įgyvendinimo ir informacijos sklaidos klausimais: du jaunimo forumai, dvi metų patirties apsikeitimo akademijos ir dvi jaunimo politikos įgyvendinimo ir informacijos sklaidos konferencijos.
Organizuojamos apskrito stalo diskusijos asocijuotų jaunimo nevyriausybinių organizacijų ir jaunimo reikalų tarybų veiklos efektyvumui didinti Veikiančios asocijuotos jaunimo nevyriausybinės organizacijos daugiau rūpinasi savo nariais ir savo organizacijos veiklos vystymu. Kiekvienoje savivaldybėje veikiančios jaunimo reikalų tarybos dėl dažnos narių kaitos neturi pakankamai žinių ir kompetencijų sprendžiant jaunimo problemas. Dažnai jų veikla apsiriboja lėšų paskirstymu pagal savivaldybės programas jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektams. Asocijuotos jaunimo nevyriausybinės organizacijos turėtų būti labiau įtraukiamos į jaunimui aktualių problemų sprendimo būdų paiešką, planavimą ir pan. Bendradarbiavimas tarp asocijuotų jaunimo organizacijų ir jaunimo reikalų tarybų turėtų būti betarpiškas.
Bendradarbiavimas tarp organizacijų ir jaunimo reikalų tarybų būtų vienas iš būdų, įgyvendinančių jaunimo politikos vieną iš principų - dalyvavimo – su jaunimu susiję klausimai sprendžiami jaunimui dalyvaujant ir derinant su jaunimu ar jaunimo organizacijų atstovais.
Projekto metu bus suorganizuotos 7 apskrito stalo diskusijos.

Parengiant ir išbandant įvairius modelius, skatinančius skirtingas darbo su jaunimu formas, vystant infrastruktūrą nevyriausybinių organizacijų veiklai

Rengiamos jaunimo centrų veiklos koncepcijos, atitinkančios esamas Lietuvos savivaldybių specifikas Koncepcijos būtų svarus pagrindas vystant jaunimo centrus visoje šalyje, suteikiant jaunimo politikos veikėjams įrankį kaip sukurti sėkmingai veikiantį jaunimo centrą.
Jaunimo centrų veiklos koncepcija atskleis jų įvairovę, pritaikomumą pagal tam tikras Lietuvos savivaldybes: 1) didmiesčio jaunimo centro veiklos specifiką, kai reikia užtikrinti jo prieinamumą kuo didesniam jaunimo skaičiui; 2) mobilaus jaunimo centro specifiką, kai reikia teikti mobilias paslaugas seniūnijų, nutolusių nuo savivaldybės centro, jaunimui; 3) mažo miesto jaunimo centro specifiką, suteikiant jaunimui paslaugas, kurių jis negalėtų gauti kitose organizacijose; 4) rajono centro jaunimo centro specifiką.
Organizuojami tarptautinės patirties perėmimo renginiai, skirti išsiaiškinti kaip plėtoti jaunimo centrų veiklos metodikas Siekiant parengti ir sėkmingai įgyvendinti jaunimo centrų koncepcijas, būtina perimti tarptautinę patirtį dėl jaunimo centrų veiklos plėtojimo.
Jaunimo centrų veiklos plėtojimo metodikos būtų perimamos dviejų stažuočių į Vokietiją ir Belgiją metu. Stažuotis būtų siunčiami jaunimo centrų darbuotojai iš savivaldybių, kuriose bus įgyvendinamos parengtos jaunimo centrų koncepcijos.
Įgyvendinamos parengtos jaunimo centrų koncepcijos savivaldybėse Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vengiama žengti tvirtesnį žingsnį link konstruktyvių permainų, yra praktinių integruotos jaunimo politikos įgyvendinimo modelių nebuvimas. Todėl parengus šio projekto metu jaunimo centrų koncepcijas, jos būtų įgyvendinamos bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto, Jonavos rajono, Kelmės rajono ir Skuodo rajono savivaldybių administracijomis.
Jaunimo centrų koncepcijų įgyvendinimas prisidėtų prie naujų bendradarbiavimo formų kūrimo keliais aspektais:
  1. Jaunimo reikalų specialistų ir įvairių tyrimų duomenys rodo, kad esamos jaunimo ugdymo formos dėl įvairiausių priežasčių nėra pajėgios pritraukti didesnės dalies jaunų žmonių.[1] Jaunimo centrai šio projekto kontekste būtų pasitelkiami kaip objektai, kurie pritrauktų tiek organizuotą, tiek neorganizuotą jaunimą.
  2. Jaunimo centrų darbuotojai glaudžiai bendradarbiautų su kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis (policijos komisariatai, darbo biržos, vaikų globos namai, psichologinės tarnybos, universitetai, kolegijos, kūrybiniai centrai, informaciniai centrai, pramoginiai centrai, bibliotekomis, muziejais, galerijomis ir t.t.); o taip pat su įvairių sričių specialistais, kurie tiesiogiai dirba su jaunimu. Šie specialistai ir dirbantys su jaunimu asmenys būtų kviečiami teikti savo paslaugas jaunimo centro patalpoje (ypač tiems jaunuoliams, kurie neina į atitinkamas institucijas). Jaunimo centrų darbuotojai aktyviai skleistų informaciją jaunuoliams, kur jie galėtų kreiptis tikėdamiesi išspręsti kylančias problemas. Šie darbuotojai vykdytų tarpininko funkcijas.
  3. Jaunimo centras kaip pavyzdys, taikant praktikoje atviro darbo ir koordinavimo metodus. Kiekvienoje savivaldybėje veikia kultūros centrai, įvairūs klubai ir pan., kurių veikla nelabai pasikeitė nuo tų laikų kai Lietuva priklausė SSRS. Todėl projekto metu įgyvendinamos jaunimo centrų koncepcijos galėtų būti realus pavyzdys kaip reorganizuoti savo turiniu ir forma pasenusias įstaigas.
Paieška