Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiaudamas su Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, š. m. rugsėjo 19 d., Vilniaus jaunimo informacijos centre organizavo mokymus – diskusiją „Azartiniai žaidimai – laisvalaikio praleidimo būdas ar pražūtinga priklausomybė?“.
Renginio pranešėjai Oleg Mackevič ir Tatjana Veromej informavo, kad 2017 m. gegužės 1 d. savo veiklą pradėjo Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, kurio pagalba siekiama skatinti atsakingą lošimą ir informuoti visuomenę apie galimybę pateikti prašymą neleisti lošti. Taip pat supažindino dalyvius su Lošimų priežiūros tarnybos iniciatyva „nebenoriu lošti“, kurios pagrindinis tikslas suteikti reikiamą pagalba lošėjams ir jų šeimos nariams, padedant užpildyti prašymą ir dalyvaujant palaikymo programose.
Mokymų pradžioje dalyviams buvo užduoti retoriniai klausimai „ar azartiniai lošimai pramoga? ar viena iš priklausomybių rūšių?“
Anot pranešėjų remiantis priklausomybes tyrinėjančių specialistų nuomonėmis, priklausomybė azartiniams lošimams, tai psichikos sutrikimas, kuomet probleminiai lošėjai negali kontroliuoti savo elgesio lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia tam tikrą būseną jiems patiems ar jų artimiesiems. Lošimas sukelia norą lošti, tai kasdieninį lošėjo gyvenimą paverčia kančia, ardo šeimos santykius ir žlugdo profesinę veiklą. Nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, apie ką gali galvoti lošiantysis.
Renginio pranešėjai išskyrė tris lošėjų tipus (socialinis lošėjas, profesionalus lošėjas ir probleminis lošėjas), aptarti pagrindiniai skirtumai, didžiausias dėmesys skirtas probleminiam lošėjui. Pagrindiniai aspektai padedantys atskirti probleminį lošėją nuo socialinio ar profesionalaus lošėjo:
Probleminiai lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų, būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Iš to atsiranda probleminis lošimas – tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos svarbiausiose gyvenimo srityje (namuose, darbe, šeimoje ir kita). Probleminiai lošėjai suprasdami, negali atsisakyti poreikio lošti.
Mokymų metu pranešėjai didelį dėmesį skyrė paauglių įsitraukimo į azartinius žaidimus situacijai apžvelgti. Mokymų metu buvo diskutuojama, kaip atpažinti, ar jaunas žmogus yra įsitraukęs į azartinius lošimus. Suteikta informacija, ką daryti, jeigu artimoje aplinkoje susiduriama su šia priklausomybe.
Ženklai padedantys nustatyti, kad paauglys galimai įsitraukė į azartinius lošimus:
Paaugliui labai svarbu jausti šeimos ir draugų paramą kovoje su varginančia priklausomybe, tačiau tik pats lošiantysis turi priimti sprendimą atsisakyti lošimo. Vienas dalykas yra Jūsų noras, kad asmuo neloštų, kitas – lošiančiojo įsitraukimas ir veikimas. Tai labai skirtingi dalykai. Gali kilti jausmas, kad į problemą supuolėte visa galva, skiriate daug laiko ir energijos, siekdami apsaugoti lošiantįjį nuo lošimų, tačiau rezultatų, kokių Jūs norite – nėra. Svarbu tinkamai pasirengti pagalbos teikimui.
Renginys organizuotas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiaujant kartu su Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Daugiau informacijos apie teikiamą pagalbą azartinių lošimų priklausomybę turintiems asmenims galite rasti paspaudę čia.
Informacinis filmukas "Nebenoriu lošti"
JRD Informacija