Kaip Atvirosios jaunimo erdvės griauna stereotipus apie šiuolaikines bibliotekas?

Nūdieną Lietuvos visuomenėje vis dar egzistuoja stereotipai, bibliotekų veiklą siejantys vien tik su knygomis. Vis dėlto, šiuolaikinės bibliotekos visai neatitinka šių klaidinančių įsitikinimų. Šiandieną bibliotekas vis dažniau galima apibūdinti kaip modernias žinių erdves ar daugiafunkcinius centrus, atliepiančius besikeičiančios visuomenės lūkesčius.

Atvirosios jaunimo erdvės (toliau – AJE), besikuriančios Lietuvos bibliotekose, yra puikus integralios šių įstaigų veiklos pavyzdys. AJE – tai patalpa, pritaikyta atvirajam darbui su jaunimu. Nepaisant to, kad AJE skaičius kinta, šiandieną Lietuvoje veikia 102 tokio pobūdžio erdvės. Dažniausiai AJE veikia bendruomenių namuose, kultūros, švietimo, sporto ar socialinėse įstaigose, tačiau vis dažniau jas galime aptikti ir bibliotekose. Remiantis atvirojo darbo su jaunimu principais, tokiais kaip atvirumas, dalyvavimas ir orientavimasis į socialinę erdvę (koncentravimasis į jaunuolio patirtis tam tikroje socialinėje aplinkoje), AJE turėtų būti prieinama jaunų žmonių laisvalaikio metu, jos aplinka turėtų atitikti jaunuolių poreikius, o atvirojo darbo su jaunimu paslaugos čia turi būti nemokamos. AJE veikla nukreipta į visus jaunus žmones, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, kurie dėl savo socialinės padėties, elgesio ar išvaizdos nepritampa prie bendraamžių ir suaugusiųjų visuomenės, neįžvelgia savo gyvenimo tikslo, stokoja motyvacijos mokytis ir jėgų kūrybiškai įveikti kasdieninius iššūkius. Siekiant suteikti kokybiškas paslaugas jaunuoliams, kiekvienoje AJE veikia su jaunimu dirbantys asmenys, kurie teikia įvairias – tiek individualias, tiek grupės – paslaugas jaunuoliams. Taigi, norint griauti stereotipus apie šiuolaikinių Lietuvos bibliotekų veiklą, svarbu išgirsti šių įstaigų darbuotojų, kuriose sėkmingai veikia AJE, patirtis.

Akivaizdu, kad viena iš tikslinių bibliotekų lankytojų grupių yra jaunimas, t. y. asmenys nuo 14 iki 29 metų. Siekiant savo paslaugomis pritraukti jaunus žmones ir taip didinti bibliotekų žinomumą, AJE turėtų pabrėžti savo susidomėjimą jaunais žmonėmis bei jų poreikiais. Bibliotekoms investuoti į jaunuolius ir jų užimtumą verta ne vien dėl galimybės jaunus žmones užsiauginti kaip potencialius įstaigų lankytojus, bet ir dėl siekio išlikti socialiai atsakingomis už jaunų žmonių gerovę. Bibliotekoms svarbus jaunimo supratimas apie šių kultūrinių įstaigų reikšmę, suteikiamas galimybes bei bibliotekų kaip ateities institucijų matymas. AJE, įsikūrusios bibliotekose, siekia padėti jaunajai kartai patirti skaitymo džiaugsmą, jo teikiamą naudą, sukurti terpę socializuotis, susipažinti ir atrasti vieniems kitus. Taip pat, bibliotekos stengiasi įgalinti jaunus žmones, ugdyti jų kultūrinius poreikius, skatinti kritinį mąstymą, organizuoti jaunuolių poreikius atliepiančias veiklas, taip išliekant reikalingoms ir naudingoms savo bendruomenės nariams. Taigi, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, AJE veikla bibliotekose orientuota į draugišką ir labiau asmeninį kontakto su jaunuoliais užmezgimą.

Bibliotekų, kuriose įsikūrusios AJE, darbuotojai teigia, jog į veiklas užsuka vis įvairesnis jaunimas. Nors didžiąją dalį lankytojų vis dar sudaro mokyklinio amžiaus jaunuoliai, neretai AJE aplanko ir studentai. Vis dėlto, pagrindiniai AJE lankytojai – socialinės rizikos šeimose gyvenantys jaunuoliai – sunkiai besimokantys, saugumo, šiltos patalpos ieškantys daugiavaikės šeimos vaikai, kurie neturi patogumų šeimoje. Į AJE užsuka ir jauni bedarbiai, įvairių organizacijų nariai, tai pat dar ieškantys savo identiteto jaunuoliai, neformalai ir menininkai. Nepakeičiamas darbo su įvairiais jaunuoliais pliusas – galimybė suvienyti šiuos skirtingus jaunus žmones bendroms veikloms.

Bibliotekose jaunas žmogus inicijuoja pokyčius. Atsiranda tokių veiklos formų, kurios bibliotekose anksčiau niekada nevykdavo. Dirbant su jaunuoliais iš naujo atrandamos miestų bei bibliotekų erdvės, kuriose organizuojami susitikimai su žymiais žmonėmis, stalo žaidimų popietės, kūrybinės dirbtuvės, ekranizuotų knygų peržiūros, diskusijos, protmūšiai, kulinariniai užsiėmimai, parodos, debatai, anime mėgėjų susitikimai ir nestandartinio pobūdžio išeinamieji ar vakariniai renginiai. Dažnai su jaunimu bendraujama apie streso valdymą, darbo rinką, knygas, įvairias gyvenimiškas problemas ir jų sprendimo būdus, sėkmės istorijas ar tarpusavio patirtis. Kai kuriose bibliotekose įkurtos foto ir video studijos, kuriose jaunuoliai gali mokytis ir tobulinti savo žinias fotografijos bei video meno srityse. Garso įrašų studijose yra galimybė įrašyti muziką, dainuoti, mokytis muzikos miksavimo. Ekspozicijų erdvėse pristatomi jaunuolių sukurti darbai ir fotografijų parodos. Vienos populiariausių yra erdvės, skirtos jaunimo laisvalaikiui. Čia, įsitaisę patogiuose sėdmaišiuose, jaunuoliai žaidžia kompiuterinius ar stalo žaidimus, žiūri filmus ar tiesiog bendrauja. Dažnai jaunimo renginius siūlo ne tik į AJE atvykstantys jaunuoliai, bet ir jaunimo organizacijos ar jaunimo grupės, kurios nori įgauti patirties įgyvendinant savo iniciatyvas. Patys jaunuoliai, prisidėdami prie veiklų ir jų organizavimo, dažnai AJE padeda viešinti bibliotekų paslaugas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Svarbu pabrėžti, jog prevencinių, informacinių, šviečiamojo pobūdžio renginių kokybę užtikrina juose viešintys savo sričių specialistai ar lektoriai, taigi, tokiu būdu ne tik jaunuoliai, bet ir bibliotekos užmezga naujus bendradarbiavimo santykius su kitomis įstaigomis ar organizacijomis. Tačiau, svarbu neužgožti jaunuolių, jų poreikių, kitaip tariant, neprimesti įvairių veiklų, o priešingai – stengtis atliepti jaunų žmonių lūkesčius. Bibliotekose su jaunimu dirbantys darbuotojai neabejoja, jog toks darbas su jaunimu ne tik prisideda prie visapusiško jaunuolių ugdymo, bet ir kuria pridėtinę vertę bibliotekoms.

AJE darbo socialinis poveikis – jaunimo užimtumas, domėjimosi sričių plėtra, jauno žmogaus integravimas į bendras veiklas, informuotumas, gerėjantis savęs vertinimas ir  atsirandančios didesnės galimybės jauno žmogaus gyvenime. Darbas su jaunimu įkvepia bibliotekas nuolatiniams pokyčiams. Taip siekiama technologinio atsinaujinimo, naujų paslaugų diegimo ir  darbuotojų, dirbančių su jaunimu, geresnio pasirengimo. Bibliotekos teigia, jog AJE įkūrimas prisidėjo prie teigiamų bibliotekų lankomumo statistikos augimo rodiklių. Gerąją patirtį perima ir kitos bibliotekos, kurios siekia plėsti veiklas su jaunimu, gerinti darbo kokybę šioje srityje, ar tiesiog nori pritraukti jauną žmogų į biblioteką. AJE veikla bibliotekoje tai tik vienas iš įrodymų, jog šiuolaikinėse bibliotekose galima rasti visko – įdomių renginių, naujausių technologijų bei patrauklių erdvių laisvalaikiui ir kūrybai. Taigi, metas griauti klaidingus įsivaizdavimus ir atrasti Lietuvos bibliotekas iš naujo.

Dėkojame Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešųjų bibliotekų AJE darbuotojams – abonementų skyriaus vedėjai Kristinai Kundrotienei, kultūrinės veiklos vadybininkei Malvinai Zimblienei ir vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro vedėjai Ramintai Liubelionienei už gerosios patirties sklaidą.

JRD informacija