Asta Bieliauskaitė, Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorė
2017 m. spalio 1–8 dienomis Vilniaus Antakalnio atviro jaunimo centro ir Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ jaunimo darbuotojų ir vadovų komandos lankėsi Estijos atviruose jaunimo centruose. Kelionė ir mokymai buvo finansuoti iš Erasmus + „A step further” lėšų. Šiame straipsnyje bandysime pasidalyti, kokius skirtumus ir panašumus pamatėme lygindami Lietuvos ir Estijos atvirus jaunimo centrus.
Panašumų yra nemažai: tiek Estijoje, tiek Lietuvoje darbas su jaunimu organizuojamas pagal tą patį modelį, pasiskolintą iš Vokietijos: yra atviras darbas, darbas gatvėje ir mobilus darbas, kai jaunimo darbuotojai važiuoja ir dirba atokesnėse vietovėse. Panašūs patys atviri jaunimo centrai: labiau daugiafunkciniai mažesniuose miesteliuose, kur teikiama parama ir šeimoms ir vyksta daug renginių miestelių bendruomenėms, ir mažesni, dažnai rūsiuose centrai didesniuose miestuose. Panašūs ir jaunimo darbuotojų atlyginimai – nuo 600 iki 1000 Eur per mėnesį už visą etatą. Tačiau atradome ir skirtumų.
Atstovavimas. Kol kas Lietuvoje tik galvojama apie asociaciją, o Estijoje atvirų jaunimo centrų asociacija (AEYC) veikia jau 16 metų – nuo 2001 m. lapkričio 9 d. Šiuo metu asociacijoje yra 95 nariai (vietos valdžios institucijos ir įvairios NVO) bei 152 iš 260 Estijoje veikiančių atvirų jaunimo centrų. AEYC tikslas – sukurti Estijos jaunimo centrų tinklą, remti vietines darbo su jaunimu veiklas ir narių partnerystės veiklą nacionaliniu lygmeniu. AEYC bendradarbiauja su valstybės ir vietinėmis valdžios institucijomis, jaunimo organizacijomis Estijoje ir užsienyje bei kitomis institucijomis, dalyvaujančiomis darbe su jaunimu. Asociacija remia naujus jaunimo centrus, analizuoja dabartinę situaciją ir jaunimo centrų poreikius, remia jaunimo darbuotojus, organizuoja seminarus ir mokymus, pristato naujus darbo su jaunimu metodus, dalijasi reikalinga informacija, idėjomis ir kitaip bando prisidėti prie nacionalinės jaunimo politikos Estijoje. AEYC rengia vietinius bei tarptautinius projektus, skatina partnerystę formuojant jaunimo politiką nacionaliniu ir vietiniu lygiu. Taip pat AEYC yra Estijos nacionalinės agentūros partneris, todėl atlieka konsultavimo funkciją dėl paraiškų teikimo į tarptautinius projektus. Nuo 2015 m. AEYC vykdo tarptautinių EVS savanorių priėmimo, siuntimo ir koordinavimo organizavimą. Taip pat Estijoj veikia jaunimo darbuotojų ir jaunimo organizacijų asociacijos, kurios irgi bendradarbiauja su AEYC.
Jaunimo darbuotojo statusas. Dar vienas skirtumas būtų tai, kad jaunimo darbuotojai Estijoje yra reglamentuoti įstatymų, yra atskira jaunimo darbuotojo specialybė. Jaunimo darbuotojai ruošiami nuo 1992 m. Šiuo metu jaunimo darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti trijose aukštosiose mokslo įstaigose: Talino pedagoginiame universitete (nuo 1992 m), Tartu universiteto Viljandio kultūros akademijoje (nuo 1995 m.), ir Tartu universiteto Narvos koledže. (nuo 2004). Tartu įstaigos siūlo bakalauro studijas, Taline galima gauti ir magistro laipsnį. Baigę studijas jaunimo darbuotojai gali dirbti tiek atviruose jaunimo centruose, tiek mokyklose. Beveik kiekvienoje mokykloje yra jaunimo darbuotojo etatas. Tačiau nėra privaloma, kad jaunimo darbuotoju dirbtų būtinai žmogus, baigęs jaunimo darbuotojo studijas. Vyksta daug mokymų jaunimo darbuotojams, kur jie gali įgyti trūkstamas kompetencijas. Profesiniame jaunimo darbuotojo standarte išskiriami trys jaunimo darbuotojo lygiai: ketvirtas – jaunimo darbuotojas, dirbantis vietos lygmeniu, šeštas – jaunimo darbuotojas, dirbantis nacionaliniu lygmeniu ir vadovaujantis atviram jaunimo centrui ir septintas – jaunimo darbuotojas, dirbantis tarptautiniu lygmeniu. Kai kurios savivaldybėse kvalifikuotiems jaunimo darbuotojams mokama daugiau nei mažiau kvalifikuotiems.
Lankytoj ų amžius. Jaunas žmogus Estijoje yra nuo 7 iki 26 metų amžiaus. Lankytuose jaunimo centruose matėme daug vaikų nuo 7 iki 10–11 metų. Darbuotojai pasakojo, kad paauglių irgi ateina, bet mažiau, nes ne visada jiems įdomu laiką kartu su vaikais. Kai kurie centrai norėdami pritraukti daugiau paauglių, skaido laiką, kuriuo priima jaunesnius ir vyresnius lankytojus: jaunesnius iki 18 val., vyresniuosius po 18 val. Su lankytojų amžiumi susijęs ir atvirų jaunimo centrų darbo laikas: dažnai centrai dirba po 8 val.: nuo 12 iki 20 val., tai sunkiai įsivaizduojama Lietuvoje, nes paaugliai 12 val. dar būna mokykloje. Ir nepavyko rasti nė vieno atviro jaunimo centro, kuris orientuotųsi į studentiško amžiaus jaunimą ir jo poreikius. Sakė, kad toks jaunimas randa veiklos universitetuose.
Finansavimas ir statusas. Dauguma Estijos atvirų jaunimo centrų yra biudžetinės įstaigos ir priklauso savivaldybėms. Finansavimą jos gauna iš saviavaldybės, iš asociacijos, valstybės fondų ir ES. Savivaldybėms priklausantys atviri jaunimo centrai įpareigoti atviro darbo principais dirbti bent keturias valandas per dieną. Jeigu Lietuvoje atviri jaunimo centrai yra prižiūrimi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jiems keliamas vienas iš pagrindinių reikalavimų dirbti su sunkumus patiriančiais jaunuoliais, tai Estijoje juos globoja Švietimo ministerija, todėl jie labiau orientuoti į neformalų ugdymą nei į sunkumus patiriančius jaunuolius. Estijos švietimo ir mokslo ministerija: rengia nacionalines darbo su jaunimu programas; remia jaunimo asociacijų veiklas ir skiria metines dotacijas; įstatymų numatyta tvarka vykdo valstybinę ir administracinę darbo su jaunimu priežiūrą bei sprendžia, kaip panaudoti darbui su jaunimu skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Įspūdį darė atvirų jaunimo centrų skaičius – pvz., vien Taline jų yra 20, ir visi finansuojami iš savivaldybės lėšų.
Apibendrinant galima teigti, kad yra dalykų, kurių iš Estijos galime pasimokyti: stipraus atvirų jaunimo centrų atstovavimo valdžios institucijose, efektyviai veikiančios atvirų jaunimo centrų asociacijos, jaunimo darbuotojo programos universitetuose ir specialybės reglamentavimo, atvirų jaunimo centrų vadovų palaikymo, tačiau turime daugiau patirties dirbant su jaunuoliais iš sunkumus patiriančių šeimų, ir vyresniu jaunimu.