Lytiškumo ugdymas Lietuvoje: kur esame mes?

Lytiškumas, kaip ir lytiškumo ugdymas, vis dar yra labai kontraversiška tema daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Dėl lytiškumo ir sekso temų nutylėjimo Sovietų Sąjungoje ir dėl stiprios politinės katalikų bažnyčios įtakos, bėgant metams, mokyklose lytiškumo ugdymo srityje padaryta tik nedidelė pažanga. Taip, egzistuoja oficiali lytiškumo ugdymo programa. Tačiau, jei mokyklų administratoriai, darbuotojai ir mokytojai nėra tinkamai parengti ir jiems vis dar nepatogu kalbėti įvairiomis seksualumo temomis – jie arba visai neįgyvendina lytiškumo ugdymo programos savo klasėse, arba skleidžia neteisingą informaciją.

Šalys, turinčios platų visapusišką lytiškumo švietimą, paprastai turi ir mažesnį paauglių nėštumo procentą, mažesnį lytiškai plintančiių infekcijų (LPI) ir ŽIV lygį bei LGBT žmonėms palankesnę mokyklų aplinką. Lytiškumo ugdymas taip pat gali padėti užkirsti kelią lyčių nelygybei ir smurtui artimoje aplinkoje.

Be nuolatinio lytiškumo ugdymo mokyklose Lietuvos jaunimas praranda vertingos informacijos ir įgūdžių, kurių reikia sveikiems sprendimams priimti. Šie įgūdžiai ir informacija įtraukia viską – nuo bendravimo su partneriais, meilės, sveikų / nesveikų santykių sąvokų iki žinojimo, kaip teisingai naudoti prezervatyvus, kaip naudotis kontracepcija, kaip spręsti dėl lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos kylančius klausimus bei problemas. Jaunimui reikalinga saugi ir rami aplinka, kurioje jie galėtų užduoti savo klausimus ir išmokti šiuos dalykus su savo bendraamžiais. Tėvai, šeimos nariai ir bendruomenė vaidina labai svarbų vaidmenį vaiko vystymosi ir ugdymo procese, todėl tėvams ir globėjams rekomenduojama atvirai kalbėtis su vaikais lytiškumo temomis. Tačiau, ne visi tėvai turi žinių aptardami šias temas ir patys gali jaustis nepatogiai kalbėdami apie lytiškumą.

Lietuvos visuomenėje vis dar vyrauja priešiškas požiūris į LGBT bendruomenę. Patyčios, grįstos antipatija LGBT žmonėms, mokyklose yra labai rimta problema. Tarptautiniai tyrimai parodė, kad Lietuvoje tokio tipo patyčių rodiklis yra aukščiausias tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tyrimas, kurį 2014 m. atliko ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) parodė, kad 81 proc. jaunesnių nei 18 metų jaunuolių visada ar dažnai slepia priklausymą LGBT bendruomenei mokykloje (ES vidurkis – 67 proc.).

Nepaprastai skaudu, kad tiek daug moksleivių Lietuvoje nesijaučia saugūs būdami mokykloje. Mokyklos turėtų būti saugios erdvės visiems ir turėtų veikti kaip priimančios ir asmenybę puoselėjančios bendruomenės, kuriose visi gali saugiai augti ir mokytis. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio“ subtiliai bando apriboti nepilnamečiams skirtą informaciją apie LGBT bendruomenę. Tačiau norint, kad LGBT jaunimas jaustųsi priimtas ir saugus, būtina užtikrinti, kad egzistuotų įtraukios erdvės, atspindinčios tapatybių įvairovę. Lietuvoje yra 40 Atviri jaunimo centrai ir 66 erdvės ir juos lanko virš 10.000 jaunimo.

Siekiant plėtoti visapusišką lytiškumą ugdymą Lietuvoje, „Kurk Lietuvai”  kartu su Jaunimo reikalų departamentu vykdo projektą, „Lytiškumo ugdymo stiprinimas Lietuvoje: Lytiškumo ugdymo programos parengimas ir pilotavimas“ kurio tikslas yra paruošti visuomenės sveikatos specialistus ir jaunimo darbuotojus vykdyti lytiškumo ugdydmo programa jaunimo centruose.

Norėdami susipažinti su esama lytiškumo ugdymo situacija Lietuvoje, spauskite čia.

O norėdami susipažinti su vykdomu projektu, spauskite čia.

Parengė Nika Norvilaitė iš "Kurk Lietuvai"