Siekiant skatinti abiturientus rinktis inžinerijos, IT ir matematikos sričių studijas, skiriamos 200 eurų dydžio stipendijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rugpjūčio 13 d. patvirtino Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Utenos regionuose veikiančių aukštųjų mokyklų studijų programų sąrašą, kurių studentams bus skiriamos tikslinės 200 eurų dydžio stipendijos. Stipendijos bus skiriamos asmenims, pasirinkusiems STEM studijų programas, t.y. į sąrašą įtrauktos valstybinėse aukštosiose mokyklose regionuose (visuose išskyrus Vilnių ir Kauną) vykdomos informatikos mokslų, inžinerijos mokslų ir matematikos mokslų studijų programos. Šios studijų programos susijusios su aukštos pridėtinės vertės sektoriais ir skirtos regionų investicinio patrauklumo didinimui.

Numatoma, kad šiemet bus skirta 420 stipendijų, kurios studentams bus mokamos visą studijų laikotarpį, taip siekiant studentą motyvuoti nenutraukti studijų ir sieti tolimesnę savo karjerą su studijų regionu. 

Inžinerinei pramonei rengiamų specialistų poreikis yra gerokai didesnis už dabartinę pasiūlą.

Jau veikiančios Lietuvoje gamybos įmonės riboja savo plėtros galimybes, o naujos įmonės sunkiai renkasi mūsų šalį dėl nepakankamos kvalifikuotų, aukštąjį inžinerinį ir IT srities išsilavinimą turinčių darbuotojų pasiūlos. Atsižvelgiant į esamą Lietuvoje veikiančių investuotojų poreikį bei prognozuojant potencialias investicijas, pažymėtina, kad inžinerinei pramonei rengiamų specialistų poreikis yra gerokai didesnis už dabartinę pasiūlą. Užsienio investuotojų apklausos duomenimis, net 82% inžinerinės pramonės įmonių jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, tačiau pastebima tendencija, kad nepaisant tokio specialistų poreikio jaunuoliai vis mažiau renkasi studijuoti STEM sričių programose. Kolegijų sektoriuje 2019 m. net per visus tris priėmimo etapus taip ir liko nepanaudotų 880 valstybės finansuojamų vietų inžinerijos ir informatikos krypčių programose.

Stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs darbuotojų pamainos su gamyba, procesų skaitmeninimu susijusiems ekonominiams sektoriams ir mažins investicijų Lietuvoje galimybes.

Tikslas – didinti regionų konkurencingumą

Kvalifikuotų gamybos srities specialistų – ypač šiuolaikines technologijas išmanančių inžinerijos srities profesionalų – trūkumas viešojoje erdvėje jau kurį laiką minimas kaip viena ryškiausių šalies darbo rinkos tendencijų, todėl buvo atrinktos inžinerijos ir IT srities programos, pagal kurias paruošiamų darbuotojų labiausiai trūksta Lietuvoje. Siekiant didinti regionų konkurencingumą ir sudaryti prielaidas užsienio investuotojams savo veiklai rinktis mažesnius miestus, o vietinėms pažangia gamyba užsiimančioms įmonėms sėkmingai plėstis, artimiausiu metu reikėtų daugiau dėmesio skirti inžinerijos ir IT sričių aukštojo mokslo reikalingų specialybių aktualizavimui bei mokinių skatinimui rinktis šias profesijas.

Subalansuotam Lietuvos vystymuisi svarbu išnaudoti mažesnių Lietuvos regionų, kuriuose gyvena didžioji dalis šalies gyventojų, ekonominį potencialą.

Nors Lietuvos regionai galėtų būti patrauklūs inžinerinės pramonės investicijoms, įvertinus šio sektoriaus poreikį, esama žmogiškųjų išteklių pasiūla neatitinka prognozuojamos paklausos, jaučiamas didelis aukštąjį mokslą baigusiųjų trūkumas, o regionų aukštosiose mokyklose nesurenkamos studentų grupės į aktualias studijų programas. Skatinamųjų stipendijų skyrimas informatikos ir inžinerijos studijų programas besirenkantiems studentams didintų regionų aukštųjų mokyklų patrauklumą ir galimybes pritraukti studentus į šias programas. Didesnė aukštąjį mokslą baigusiųjų inžinerijos ir IT specialistų pasiūla didintų regionų patrauklumą kokybiškas darbo vietas kuriančioms investicijoms, spartintų transformaciją į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, didintų įmonių galimybes diegti pramonės 4.0 sprendimus.

Skatinant mokinius rinktis STEM srities studijas, svarbu užtikrinti efektyvų profesinio orientavimo paslaugų teikimą bendrojo ugdymo mokyklose

Vienas iš tikslų, siekiant skatinti jaunimą studijuoti inžinerines ir IT sričių specialybes, – stiprinti profesinį orientavimą bendrojo ugdymo mokyklose. Šiuo metu Lietuvoje stebime tendenciją, kad dėl neefektyvaus profesinio orientavimo daug mokinių negeba tikslingai pasirinkti laikomų brandos egzaminų ar profesinio bei aukštojo mokslo studijų. Todėl profesinio orientavimo tikslas – vadovaujantis numatyta savivaldybės bei regiono ekonomine specializacija, aktyviomis profesinio orientavimo priemonėmis skatinti mokyklas įtraukti mokinius ir jų tėvus į karjeros planavimo veiklas, sustiprinant mokinių orientaciją į tiksliuosius mokslus bei tuo sukuriant prielaidas STEM sričių studijuojančių skaičiaus padidėjimui bei verslo įmonių darbuotojų lūkesčių patenkinimui.

Pastebima, kad tik Vilniaus ir Kauno apskričių mokiniai dažnai lieka studijuoti šių miestų aukštosiose mokyklose, o kitų regionų mokiniai savo regionuose veikiančių aukštųjų mokyklų nesirenka. Todėl itin svarbu, kad karjeros ugdymo specialistai ne tik teiktų mokiniams bendrines konsultacijas, bet ir supažindintų su regiono darbdavių poreikiais bei studijų programomis, kurios vykdomos mažesnių miestų aukštosiose mokyklose.