Jaunimo politinio raštingumo tyrimo Klaipėdos mieste rezultatai

„Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ koordinatoriai - Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra kartu su Klaipėdos universiteto studentų sąjunga atliko 14-29 metų klaipėdiečių politinio raštingumo tyrimą.

Tyrimas buvo atliktas testo formos būdu – jaunimui buvo pateikti kelių sudėtingumo lygmenų (bazinio ir aukštesniojo) bei skirtingas politikos sritis (vietos savivaldą, Lietuvos politinę sistemą, einamuosius politinius procesus, politikos teoriją, jaunimo politiką bei dalyvavimą) apimantys klausimai su vienu teisingu ir keliais neteisingais atsakymų variantais bei galimybe pasirinkti sąžiningą atsakymo variantą „nežinau“.

Politinis raštingumas skirstomas į tris pagrindinius lygmenis – tai aukštas, vidutinis ir žemas (apskaičiuota gautus įverčių vidurkius suskirsčius trečdaliais: 0,01-0,32 balo, 0,33 – 0,66 balo, 0,67-1 balas). Taip pat, visada yra tikimybė, kad tyrimas gali atskleisti ir dar vieną, t.y., politinio neraštingumo variantą (kai įvertis yra žemesnis už 0 balų).

Tai ar jaunimas Klaipėdos mieste yra politiškai raštinas?

Tyrimas atskleidė, kad Klaipėdos miesto jaunimo politinis raštingumas, deja, bet yra žemas (suminis politinio raštingumo balas yra 0,23). Tačiau jis varijuoja pagal skirtingas politikos sritis. Jaunimas neblogai išmano politikos pagrindus bei jaunimo politiką ir dalyvavimą (abiejose srityse pademonstruotas vidutinis politinio raštingumo lygis, t.y., po 0,4 balo). Tačiau Lietuvos politinės sistemos bei einamųjų politinių procesų išmanymas yra žemas (atitinkamai, 0,23 ir 0,20 balo). Vietos savivaldos srityje, deja, bet pademonstruotas visiškas neišmanymas (- 0,07 balo).

Kadangi klausimai taip pat buvo suskirstyti į atskleidžiančius bazinį ir aukštesnį politinių žinių lygmenis, tyrimas atskleidė, kad abu jie yra žemi (atitinkamai, 0,29 ir 0,18 balo).

Jeigu detalizuoti atskirais klausimais, tai jaunimas pakankamai išmano (t.y., demonstruojami vidutiniai ir aukštesni politinio raštingumo gebėjimai) bendruosius dalykus kaip, pvz., nuo kelių metų galima tapti LR Seimo nariu (0,45 balo), kaip vadinama Lietuvos atstovybė užsienyje (0,75 balo) ar kas šiuo metu yra Ministras Pirmininkas (0,89 balo). Tačiau jaunimas negebėjo įvardinti, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė (- 0,03 balo), nežinojo, kad visuomenėje tiek plačiai aptarinėta Stambulo konvencija yra Europos Tarybos dokumentas (- 0,4 balo), negebėjo atskirti, kad liberalizmas yra ta politinė ideologija, kuri pasisako už minimalų valstybės kišimą į ekonominius santykius (- 0,07 balo).

Kas jaunimui tarnauja kaip informacijos šaltiniai politinėmis temomis? Koks vietinės žiniasklaidos poveikis jaunimo politiniam raštingumui?

Pagrindiniu informacijos šaltiniu politinėmis temomis jaunimui yra televizijos žinių / naujienų / informacinės laidos, kurios gerokai lenkia antroje vietoje atsidūrusius socialinius tinklus bei trečioje vietoje esančius informacinius portalus. Nors šeima / giminės, kaip politinės informacijos šaltinis, pagal tyrimo rezultatus yra ketvirtoje vietoje ir vos vienu procentu lenkia specializuotas politinių aktualijų laidas per televiziją, tačiau abiejų jų atotrūkis nuo televizijos žinių / naujienų laidų yra beveik dvigubas. „Popieriniai“ laikraščiai ar žurnalai jaunimui mažai įdomūs. Ir visiškai nedomina „gyvi“ susitikimai su vietos ar nacionaliniais politikais.

Jaunimo klausėme, kas jiems tarnauja kaip informacijos šaltinis apie Klaipėdos mieste vykstančius politinius procesus. Apklausa atskleidė, kad pirmą trejetuką sudarytų socialiniai tinklai, nacionaliniai transliuotojai per TV, nacionaliniai portalai. Gal tai ir lemia, kodėl vietos savivaldos išmanymas yra toks žemas? Ketvirtą – šeštą vietas dalintųsi šeimą / giminės, vietinė periodinė spauda bei vietiniai portalai. Jeigu analizuoti Klaipėdos miesto savivaldybės oficialius informacijos sklaidos kanalus, tai populiariausi yra Facebook paskyra bei tinklapis (interneto svetainė), tuo tarpu Youtube transliacijas jaunimas dar tik „jaukinasi“. Iš apklausos rezultatų galima daryti išvadą, kad su kaimynais jaunimas apie vietos politinius reikalus nesikalba.

Jaunimo politinio raštingumo tyrimas atliktas kaip dalis „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ veiklų. 2021 m. gegužės mėn. apklausti 362 14-29 m. jaunuoliai. Daugiau informacijos: Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, el. paštas: [email protected]